Vilkai

Neapšviestame kelyje Turgeliai-Jašiūnai buvau pagainiota 3 auto, su pramogų ištroškusiais vietiniais ralistais. Junginėjo tolimas šviesas, stūmė į kelkraštį, mėgino blokuoti iš prieko. Gelbėjo Tarantinas - o Death Proof ir Kill Bill, jo vaizdiniai įkvepia ir duoda vidinę sutelktą jėgą, šįsyk ištrūkau su neaplamdytais šonais...

Nuliūdau, nes jų auto-žvėriškumas susišaukė su niūriuoju pranašinguoju sapnu, kur viena kaimo kelio kryžkėlėje tamsoje pagaliu atsimušinėju nuo piktų šunų, trukdančių nueiti pieno. Nejaugi nukrypom galutinai, negrįžtamai į šį ateities scenarijų?

Kaip viskas sparčiai keičiaisi, New age matricos simbolių-reiškinių aplinkoje daugėja ... Vilkai tampa artimesni už žmones.Močiutės pasaka apie vilkus vaikystėje atrodė siaubo viršūnė: šeima su mažyliais naktį per pūgą pasiklydo su vežimu miške ir juos persekiojo alkani vilkai, raudonom degančiom akim.... kaskart tirtėdavau, ar jiems pavyks pasprukti... o gal šįsyk močiutė užmirš laimingą pabaigą, ir vaikai bus sudraskyti....kiek jaudulio, cha.... dabar viskas vyktų priešingai: vilkams tektų bėgti nuo agresyvių dvikojų...
Šiandien vilkų visiškai nebijau, galiu eiti savo girioj naktį viena, net be mobilaus, iš nuojautos, vidinis tikėjimas - saugo ir nuo laukinių žvėrių, tiksliau...pati juos galėčiau jau saugot nuo klimkynės medžioklių...Nakties miške iš tolo jauti -užuodi žmogų, jo agresyvius ar taikius laukus...
Saugotis jau reikia žmonių....jų tarpe vilkų daugėja...