Apie raganas

Sąšauka dabartinių apmąstymų - norisi parašyti apie naujus raganių-raganų - žmogiškumo kenkėjų, antihumanoidų įvaizdžius. Kad jų šiandien ieškoti reikia prie altoriaus irbibliotekose, apsiginklavusių bernardinų citatomis ir punktais, iškilių doruolių ir moralistų, išsitobuliniusių save iki sielos skylių ir įkyriai it koks piktas pirtininkas lendančių skaptuoti kitus...
Ir va - facebooke - jau sukasi "raganų": paveiksliukai. Būtinai , greitu laiku su fotkėm parašysiu, kur modern ragana nr 1 bus Degutienė, o raganius nr 1 - brolis Peškaitis. Donskis prie jo sparčiai artėja, gal atsitokės? Gaila, ir Radžvilas pasuka ta linkme, kur viskas aišku kaip švarastšyje: kas yra blogas, o kas yra geras. Mane irgi dažnai užneša į raganyną vos tik parašau sakinį: esu praktikuojanti krikščionė:)))

Klasikai klasėse

Dukra sukarščiavo. Po susitikimo mokykloje su Birute Mar. Egzhibicionistė artistė jos lengvą UPS infekciją paūmino, vaikas atkrito. Po literatūros mokytos surengtos soft-smurto akcijos. Neabejotina smurto forma - būti akistatoje , prievarta, tylint, su menininke kurios estetika tau atgrasi, kurios asmenybė purto.

Parsivilko leisgyvė:
-Mama mačiau blogiausią filmą gyvenime, įrašysiu pirmu numeriu į savo sąrašą.
- Gal buvai pavargusi, kažko neįžiūrėjai?
- Ne, ji pati pasakė, kad į ta pirmąjį filmą sudėjo viską, ką prifilmavo iš pirmo karto.
- Vadinasi, jis tikrai gaus nacionalinę premiją , pasidžiauk už ją.
- KOdėl ji prie mūsų lindo? Jei literatūros mokytojai ji patinka, kodėl MES turėjom ją atkentėti?
- Gal kažkam ji patiko?
- Ne , nei vienas neuždavė nei vieno klausimo! Kai pradėjo skatyti poeziją - lyg kapų tyla stojo.
- Kodėl neišėjai? Kodėl nenusimuilinai? Manęs niekas nepriverstų sėdėt vienoj vietoj ir kankintis, vartoti tai, kas atgrasu.
- Gi žinai literatūros mokytoją, užpjaus kultūriniu sarkazmu. Verčiau prakentėti.

Indigo vaikai - kaip paukščiai. Meilės, gryno oro lauke - klega čiulba. Agresijoje , tirono narvelyje -tyli,pasidaužo į ribas hyperaktyviai, ir užsičiaupia, sustyra . Paukščio neįmanoma priversti jėga čiulbėti, niekaip.

Hm... pasirodo laisvoje tautinėje mokykloje laisvės mažiau nei tarybinėje? Prisiminiau, tik sykį: prievarta suvarė į "Lietuvos" kinoteatrą žiūrėti "Mažosios žemės" apie Brežnevą. MOkytojos susėdo iš kraštų, kad neišsibėgiotųmėm, o mes demonstratyviai gliaudėm siemkes atsigręžę nugara į ekraną ... Pamėgintų dabar kas taip mokykloje pasipriešinti mokytojų
SAVAVALIŠKAM norui...

Per klasikus klasėse irgi esu nukentėjusi. Mano lit-ros mokytoja iki paraudimų dievino K. Sają.
Priprašė , kad per mamą suorganizuočiau susitikimą su juo. MOkytoją gerbiau, ji buvo beveik šventuolė, pasižadėjau. Smurtas pasivijo per motiną: ji pajuto , kad bent kažkur gali mane suvaldyti ir sudrausminti , liepė už Sajos protekciją plauti virtuvėje grindis.

Neužmiršiiu vidinių draskymųsi : ir mokytojos gaila, taip norisi jai kažką gero padaryti, ir tironei mamai nusilenkti, paklusti - orumas neleidžia, nevalia . Po ano prievartos akto tapau Sajai alergiška,nors nieko toks rašytojas, kūrybiškai su fantazija plagijuoja, neastkirsi nuo užsienio originalo, gal didaktikos daugoka..

"Į Sają" mus suvarė aktų salėn. Jis verkė scenoje dėl brolio, o mes ginčijomės galiorkoje dėl genetikos uždavinių. Kamčatka - dvejetukininkai - ėmė šviplt , visi norėjo valgyt, pietūs.
Saja užsipleskė, įtūžo, įraudo isteriškai, kad jo niekas neklauso ir puolė pro duris . Mano mokytoja pasislėpė už užuolaidos ir šalo-balo-težo-šašo-mažo iš gėdos.... Veiklesnė kolegė leido triukšmadariams išeiti, atsiprašė, ir klasikas lyrinosi patetiškai vėl mažai grupelei drausmingų mokinių.

Ne literatūros mokytoja turi užsinorėti susitikimo su kažkuo, o klasė pati, per lyderius - užsiprašyti savų
herojų, savų dvasios vedlių - kuriuos užpiltų klausimais, susižavėtų....