2011 m. balandžio 6 d., trečiadienis

Vėlių fantomų restauratoriai


Spiritistai - atgrasūs. Anksčiau net nesiaiškinau, kodėl instinktyviai vengiau, ignoravau bendraujančius su vėlėmis per parodomuosius seansus. Kaip duotybė yra tas - daugeliui nematomas- mirusiųjų dvasių pasaulis. Tačiau jį sureikšminti ir su juo tiesti TV tiltus? steigti komercines mediumų mokyklas? Gyvybės neigimas, atnašavimas mirčiai, lobačiovienių raganavimas.

Malonu kalbėtis su medžio, gėlės siela, ją vizualizuoti, nes jie - GYVI. O mirę - šaldo, stingdo, susargdina.

Bet... tyrinėtojos smalsumas įveikė instinktų blokus. Išmeditavus į temą "KOks plevenančių mirusių vaidmuo gyvųjų pasaulyje, ar reikia su jais kalbėtis?" - atėjo įstabus sapnas, kad nesikankinčiau svetimoje problematikoje:)))

Didelis baltas , na tas olandiško stiliaus , vėjo MALŪNAS. Jo sparnai - mumijos formos pailgi geležiniai tinkliniai dėklai-talpos. Prie jo renkasi, suskrenda sparnuotos mirusiųjų vėlės ir grupėmis, nenoromis spraudžiasi po kelias ar net didesnėmis grupėmis į kiekvieną iš sparnų. Malūno vėjyklė sunkiai įsisuka. Vėlės lyg atrakcionų Velnio rate alpėdamos sukasi , byra jų sparnai, joms skauda. O Malūno viršuje džiūgaudamas vertintojas (spiritas? mediumas?) jas stebi ir šūkčioja" va, ana mergiotė visai gerai savo vaidmenį kažkada atliko" , "va, ir tas neblogai suvaidino pagal savo Likimo scenarijų." Stebiu iš šalies vaizdą ir man jų labai gaila, nes jos - NELAISVOS, spirito galiomis primagnetintos prie to Malūno sparnų.

Ryte prabudus įsijungė analitika. Vėlės yra gajos, paslankios ir lakios tol, kol gyvas jas artimiau pažinojęs žmogus ar gyvos jų idėjos, menai, darbai. KOl realybėje yra bent vienas apčiuopiamas, jų informacija prisodrintas daiktas ar kažkieno jausmas , orientuotas į jas (neapykanta, meilė, pavydas ir tt.) - tol jos per tą žmogų restauruojasi, sukasi bendrame malūne eterinės matricos su jų gyvenimo siauru vaizdinių paketu, kurį Mediumas mikliai ištraukia iš jų giminių sąmonės.

Jos irgi turi teisę būti laisvos ir laukti savo bendros prisikėlimo valandos, kai urmu bus ištrauktos iš Žemės skaistyklos. Komercinis mediumas kišasi į jų erdves, trikdo jų būtį.
Yra pašauktieji kontaktiniai asmenys - per juos mirusieji perduoda svarbią informaciją, jos neišgirstantiems artimiesiems. Tačiau daryti iš vėlių kontaktų TV šou, pelnus, pinigų malūnus (USA, UK) - nežinau, nežinau, kaip galima tą uždrausti? Kaip uždrausti Grabovojaus technologijas, kai vėlė pririšama prie gyvojo, jis su ja bendrauja nuolat kaip su gyvu žmogumi, tuo pačiu artindamas savo mirtį ?
KOks teisininkas kada nors ims demokratinti šį pasaulį?

2011 m. balandžio 5 d., antradienis

"Laisvos" valios priežiūroje



Kas yra Laisva valia holistiniame Žemės materialių kūnų ir nematomų dvasių kubile? Nežinau, kažkaip net nesinori, baugoka gilintis. Miela ir toliau tikėti, kad tikintis žmogus turi laisvą kūrybinę valią... nors asmeninė patirtis prikišamai tai neigia.

Kai kartais vidine rega pamatai tą, iš anapus kažkieno sudėliotą, įvykių grandinėlę (ji švysteli lyg šviesos provokacija) , arba nusvyra rankos - negi esu marionetė, šokdinama aukštesnių dvasių? arba kyla natūralus, sveikas protestas - lai Jie atsiknisa ir netrukdo man laisvai, vienai pačiai klysti ir išauginėti iš klaidų marškinėlių...

Bet... Jie leidžia tik trumpam pailsėti, supratingai palaukia, kol atraudu sentimentaliai žmogų, kuris buvo duotas laikinai, kaip priemonė, iš kažko išsilaisvinti ir į kažką saugiau pereiti. Pailsėjus ir vėl - tarnauk žmonėms...

Užsidegusi planuoju maršrutus iš Bristolio. Rodos, laisva valia, pati sugalvojau, pailsėti nuo rudens-žiemos non-stop darbų. Bet.. atsiverčiu mediumo Dž.Hollando bioką, ją pirkau spontaniškai, kaip ir daugumą savų, neprivalomų knygų - šovė mintis, knygynas, pamedituoji į jo lentynas - ir paimi vienintėlę, sau skirtą ... Tik atsivertusi perskaitau, kaip jo mediumo kelias atsivėrė užmynus kažkokiam praeiviui iš Bristolio, kaip jis Bristolyje sutiko savo mokytojus ir t.t.

Toliau jau galiu neskaityti, vyksta kontaktas su Džonu, knyga tik pirminis sujungimo laidelis -
gaunu mind-message, kad privalau greičiau išlaisvinti savo mediumės dovaną, kurios neprašiau , man ji - neparanki. O jeigu nenoriu išlaisvinti ? Ar kas su manimi tarėsi? Manęs atsiklausė?
Jeigu man maloniau tapyti ir sudarinėti horoskopus simpatiškiems žmonėms, laukti jų kasmet kaip geriausių draugų su žiniomis, kaip jiems pavyko laikytis svajonių nubrėžto kurso?

Negi paklusnumas Dievo valiai yra tarnystė dvasių pasauliui? Man norisi tik melstis ir būti gerai ,kaip vaikystės pagalvių pūkai, dovanoti žmonėms vien džiaugsmą ir geras viltis. Meditacijose atsiradusius ateities kraupius vaizdinius tiesiog išjungiu, ką galiu su jais daryti? Gąsdinti? Įspėjimų gi niekas neklauso.