2010 m. rugsėjo 9 d., ketvirtadienis

Išsivegetavimas

Įdomią išraišką gavo sena mano idėja, jog tie patys žodžiai, sociumui sluoksniuojantis, įgija diametralias reikšmes.... Miela jauna mergina, aviečių augintoja, paskaitė šį "blogą" ir padarė išvadą, kad vegetuoju, na tipo neskambu cimbolais plačiai pasaulyje ir materialaus navaro, medalių iš to neturiu:))))...
Mano požiūriu, - ji kaip Žmogus vegetuoja be dvasinio gyvenimo užuomazgų, tik fiksuodama materialių reitingų skales ir gyvendama pilnavertį realų.... Aš - jos akyse nepripažinta lūzerė:))) nemato to didžiulio dvasinio darbo, kurį darau ir apie kurį niekad nerašysiu, nes dvasiniai dalykai niekaip neišrašomi, neišsakomi...lipi vidujai tylėdama į tą šviesos kalną, o mano žmogiškos kaukės šoka iš inercijos savo kvailus šokius, dar rusena aistrų liekanose, rašo "blogus":)))kalasi facebook'o komentuose, sielojasi dėl jausmų virpulių...
Žodis "vegetuoja" - tas pats, o reikšmės priešingos, skirtingos.
Hm... sakyčiau šis blogas gal - viena paskutinių duoklių, kuriuos atiduodu sociumui. Kam tą darau? Draugams, bendraminčiams, iš meilės, iš žmogiškų emocijų pertekliaus, iš imperatyvo - LIUDYTI.Bet... liaudis teisi - nereikia jiems tokių liudijimų, dafaj pašok su budisto balachonu ar
su Astijum rankom pamojuok :))) kaip visiems reikia juslinių stebuklų, materialių patvirtinimų...
Irina pakišo knygą: "Putj v monastyrj..." Parašė Maskvos univero absolventė, žurnalistė, cha , pro-to- ti-pė-a-na-lo-gė. Kažkaip vyliausi, jog tai įvyks vėliau...kai jau būsiu pensijoje, prisikeliavus, prisimylėjus iki valios...Bet, matyt, tylos maldų pakrikusiam pasauliui trūksta kaip ozono...