2009 m. lapkričio 15 d., sekmadienis

Atlikėjas

Turiu crazy astralinį sargą - pasąmoninės kilmės kosulį. Kai atsiduriu situacijose, kuriose mane vampyrins, vartos, prievartaus ar grūs į pasąmonę žalingas programas, užsikosėju iki pamėlynavimo, iki sunkiai suvaldomų spazmų.

Taip vyko vakar Andriaus Žlabio koncerte. Nespėjau iš anksto pasijungti, prajausti, ar tai mano - penas-pianas, ar tai mano muzika, nulėkiau ekspromtu apsidžiaugusi, jog - žinomas vardas, jauno talento mitas, Bacho programa, kažkada Žlabį labai vertinau.

O scenoje stanginosi voras, pats tikriausias. Puiki atlikimo technika, temperamentas, sukeliantis mielą simpatiją kuklaus nekaltuolio įvaizdis, gale - griausmingos ovacijos.... Bet pati muzika.... jis išgrojo nepatenkintos garbėtoškos, puikybės, nepasotinamų ambicijų aistras ir sūkurius. Dengiausi nuo to kiek įmanydama rankomis, išbėgdama kosėti, o sąžiningiau būtų -
iškart išeiti iš situacijos, kur esu maitinama dvasios nuodais, bet.. smegenyse įsižiebė raudonos socionormų lemputės: bendravimo kultūra,
prestižinės vietos... tai privertė užgniaužti natūralius savisaugos instinktus, springti kosuliu ir išsėdėti iki galo ....

Pusę pirmos dalies praklausiau už durų, šalia Roko Zubovo,jis laikė rankose Bacho partitūrą, su estetiškai patraukliu tikro menininko veidu, į jo Bachą eisiu, būtinai...neatsitiktinai kartu stovėjom.

Kultyševas, Macujevas - atveria dangų, pakylėja, užburia, iš jų koncų išskrendu ir tuo esu gyva mėnesiais . O čia - skausmingas, susisukęs vidinių aistrų spiralėse talentas, lipantis per jėgą į šlovės olimpą , dirbantis iki devinto prakaito, dėl ko nelieka erdvių polėkiui ir įkvėpimui .

Moderniam muzikui privalu aukotis menui, būti demiurgu-alchemiku, laikančiu mišias prie fortepiono- altoriaus. O čia buvo meistras-kalvis-auksakalys-atlikėjas, o ne muzikos menininkas.
Kryžiukas ant jo, neisiu.

Prisiminiau Maruškos prikolą po Tartiufo premjeros Jaunimteatryje: "Saule, ar toje scenoje, su kraupiu garsu, prisidengėte?" Buvom skirtingomis dienomis, bet - cha-cha - iškart prisiminiau tą sceną, kurioje nuo infernalinio sintezatoriaus garso instinktyviai prisidengiau čakras rankinuku :))))

Per Žlabį dengiausi be perstojo.Lyg verdiktas - kenksmingas, negatyvas....nors antpečiai (nuopelnai, prizai ) - įspūdingi.