Vėjo plaikstomi žodžiai
Tvindo blykštančio miesto gatves
Stumia bado rytojus nuobodžiai
Ten, kur niekas neras jau savęs.
Lyja snaigėm pilkosiom,
Braukia ašaras Vilniaus pūga,
Stingsta šaltyje dienvidžio uosiai,
Saulės nyksta padangių saga.
Varnos suka rožančiais
Palei Katedros kryžių spyglius.
Tyliai virkauja sielos užančiuos,
Stebi šlamančių šokių balius.
Prasmės nyksta viltingos
Vaiko alkano žvilgsnio rasoj,
Kaip liūdnai šiandien sninga,
Draikos debesys niūrūs tamsoj.
