Saulės užtemimas mano 8 būste davė ir vėl proveržių žmogaus psichologijos "mechanikos" suvokime.
Kažkaip vieną dieną iš visų pusių paplūdo svetimi sapnai. Pats atgrasiausias dalykas - klausyti svetimo , ne artimo, ne draugo sapną, lyg kas kištų triusikus panosėn.
Bet artimųjų-mylimukų-draugų astralinė informacija - lyg įdomiausios atverstos Prospero knygos, kurias su malonumu pavartau. Sorry, ne knygos, o filmai:))))
Justė snd sapnavo, kad pykstu ant jos su broliu, kad plaukia patys valtim kažkur" (aha, tas aišku, tranz. Jupiterio opozicija į mano nat Merkurijų). Įdomiau, kaip atrodžiau supykusi jos sapne? Žiauriai įdomu pamatyti, na kokią gi dukra mato mane supykusią savo vidiniuose pasauliuose? Su ja gi realybėje visada esu chi-chi , cha-cha, crazy klounė sesutė. Pasirodo, regi mane ir piktą....
Jau įpratau, kad mano minčių eigą iliustruoja tuoj pat kitas gyvas pavyzdys. Jurga-marsietė apsireiškė irgi su sapnu:
"sapnavau sapną: šviesu,esu pirmame aukšte, pro langą matau
ateinančią kažkokią miniatiūrinę susitraukusią žmogystą.Supratau,
kad tai vis dėlto senutė.Ji pasiėmė mažą suoliuką ir atsisėdo
priešais langą žiūrėti į mane,kas man visai nepatiko."
Va kokią ji regi mane. Maža senutė ant suoliuko :))))) cha cha, na išties kartais išmintimi jaučiuosi senė indėnė, nenorėčiau turėti tiek žinių, kiek turiu, jos sendina-raukšlina sielą ....
Lenos sapne esu didelė auksinė žuvis. Mažos mergaitės kaimynės sapne - fėja , nusileidžianti iš dangaus . Brolio Peškaičio sapne gal -pikta ragana ant šluotos...Ivo sapnuose - kilni Antikos imperatorienė....
Na kur ta objektyvi tikrovė, jei visi vienas kitą regi tokiais skirtingais.
Kaip kvaila klausti: pasakyk, ką apie mane galvoji? Žodžiai visada meluoja, nes atsipndi tik protą, kuris kvestionuoja patirtį ir regimas formas. Širdis neturi savo kalbos - tik jausmus. Jų žodinės išraiškos nykiai banalios - širdutės, rožytės, myliu-tyliu-negaliu. Mylinčios širdies balsą gali pajusti tik arti iš žmogaus šilumos, akių spindesio, kvapo, iš žvilgsnio- sielos veidrodžio...
O tikrąį požūrį parodys tik sapnai, bet kas gi juos išpasakos?
Dabar perpratau ex-kolegę Danutę, ji išsiskiriant (stalai Respublikoje buvo greta) kasdien palinkėdavo: "linkiu gražaus sapno".
Yess, man neįdomu, ką kas apie mane galvoja, ką jaučia. Įdomiau ir tikriau, kas ir kokia esu jo sapne? Kaip tą pamatyti?
Lenos sapne esu didelė auksinė žuvis. Mažos mergaitės kaimynės sapne - fėja , nusileidžianti iš dangaus . Brolio Peškaičio sapne gal -pikta ragana ant šluotos...Ivo sapnuose - kilni Antikos imperatorienė....
Na kur ta objektyvi tikrovė, jei visi vienas kitą regi tokiais skirtingais.
Kaip kvaila klausti: pasakyk, ką apie mane galvoji? Žodžiai visada meluoja, nes atsipndi tik protą, kuris kvestionuoja patirtį ir regimas formas. Širdis neturi savo kalbos - tik jausmus. Jų žodinės išraiškos nykiai banalios - širdutės, rožytės, myliu-tyliu-negaliu. Mylinčios širdies balsą gali pajusti tik arti iš žmogaus šilumos, akių spindesio, kvapo, iš žvilgsnio- sielos veidrodžio...
O tikrąį požūrį parodys tik sapnai, bet kas gi juos išpasakos?
Dabar perpratau ex-kolegę Danutę, ji išsiskiriant (stalai Respublikoje buvo greta) kasdien palinkėdavo: "linkiu gražaus sapno".
Yess, man neįdomu, ką kas apie mane galvoja, ką jaučia. Įdomiau ir tikriau, kas ir kokia esu jo sapne? Kaip tą pamatyti?
