2010 m. balandžio 15 d., ketvirtadienis

Klaidos

http://www.youtube.com/watch?v=_LWOaDN23TE&feature=PlayList&p=2B29F2BF7FD482C1&playnext_from=PL&playnext=1&index=42

brolio Melchisedeko istoriją apie pomirtinį vaizdinį buvau mačiusi prieš kelis metus, kaaažkaip, kaip RSSP žinia praslydo. Per DVD jo dvasios grožis atsiskleidė daugiamatėje erdvėje, mat filmo kontekste, tarp kitų starcų, regi išskirtinumą.

Vilniaus Dvasios vienuolyne yra vienintėlis panašus parapijietis - Piotras, kur nesudegė per Žirmūnų gaisrą. Absoliučiai išgryninta askezė, nepajudinama, nepalaužiama vertikalė. Tik tokie dabar tempia sakralumo akmenį tikrovės biochemijoje, kur kartais sunku atskirti, kas kokį vaidmenį vaidina.

"Objektyvi tikrovė" keičia rūbą: iš dinaminės-mechaninės krentančio obuolio Niutono fizikos į kvantinės fizikos transformerius ir nesibiagiančias biochemijos jungtis.

Jau nebejuokinga, kai matai kaip tuokiasi 2 žmonės, kur vienam yra skirta būti kitos laisvalaikio draugu, mylimuoju, o jos tikrasis vyras tuo tarpu yra šiuo metu jos didžiausias priešas kolega.

Arba geriausia drauge, paslapčių žinove tampa ta, kuriai skirta būti šalia, kad patirtum bjaurią išdavystę ir būtum apvogta " po polnoj programe". Arba tūlas jaunikaitis prisidaro vaikų nuo tos, kuriai skirta būti jo mirties įrankiu, greičiau pribaigt, sutrumpint gyvenimo laiką.

Kodėl žmonės taip klaidžioja biocheminėje realybėje kaip akli kačiukai? Regiu klaidingai pasirinktų savo pačios gyvenimo vaidmenų tragikomizmą ir... tyliu, nes Laaaaaiko niekaaaas nesustabdyyyyys, joks stebukladaryyyyys.... tiesiog tuose neuroniniuose tinkluose perdaug
brangių žmonių-jungčių, kad imtųm ir juos sutraukytum, sujauktųm tik tam, kad viskas atsistotų į Visatai harmoningas, žvaigždėse išrašytas vietas....

Suprantama,kodėl vienuolis neatpažino savo paskirties, menkinosi drožyba vietoj maldų - aišku, karma-joga, monastyrskij ustav, dirbtinė hierarchija, kur privalai paklusti tvarkai , o tai glušina Dieviškus radarus. šv.Faustinka šiuo požiūriu buvo nepalyginamai tyresnė- sąžiningesnė, nes,palikdama vienuoliją, ėjo paskui širdį, o ne paskui "sesių" prievartines patyčias.

Bet kodėl klysta laisvieji, tikintys? Visuomenės mitologijos ir sąlyginių, išprotautų, nenatūralių vaidmenų presingas.

Amžina: šeima-meilė -vaikai- tauta - blogis ir gėris- draugystė - tikėjimas - išdavystė....
Deja, žmones-narelius, įkūnijančius mums šias vertybes , atpažįstame, su jais skubotai susieiname dažniausiai klaidingai. Tuomet - dėl atsitiktinumo, chaotiškai ( o chaosas - amžinas blogio sinonimas) gyvenimas tampa kančių virtine, o ne natūraliu džiaugsmu-švente mėgaujantis Žemės grožiu...