Baltas šuo

Ilgas kelias į įrašą H.Vaitiekūno laidoje. Justė maldavo - neiti. Siaurutėje gatvelėje gal pusvalandį ieškojau "one hour stand" viešbučio , cha-cha 'Pas Mariją". Pasąmonė vis užblokuodavo pravažiuojamą namą. Balta didelė laika, lakstanti po viešbučio kiemą, užsilojo apsiputojusi, kad tik neičiau ten. Stovėjau už vartelių, o ji priekaištingai putojosi: "Na ko tau ten? varyk iš čia " Nepaklausiau jos, palaukiau, kol ją ir mane uždarys narvan... Kaip buvau, taip ir likau nuotykių ir eksperimentų-iššūkių mėgėja, kada išaugsiu???

Kitas ženklas - pirma vaizdo kasetė neįsirašė, teko vėl kartoti. Dar pradėjo vaizduotėje plaukti vaizdai, iš tų one-stand kambarių, supykino,bet ir vėl - melnikaitės refleksai: ką , nejaugi nesuvirškinsiu? nesu tiek stipri asenizuoti negatyvą? Pažiūrėjau į Sigį už kameros, irgi baltas šuo - jis montuos, ramu.
Įdomu tyrinėti, būti aukos kailyje, kai savo noru (cha-cha) tampi priemone senam cinikui vilkui-žurnalistui, smaginančiam žiūrovus: "na va, būrai valstiečiai,žiūrėkit, kokia miela priplaukusi motera, tikinti kažkokiom žvaigždėmis, ko tik svietas nematė, yra tų bepročių įvairiausių rūšių, kaip pomidorų jūsų šiltnamyje ". Tai skaičiau jo mintyse, o realiai nei vieno ištarto klausimo nesupratau , nes - podvoshni, su jam vienam žinoma potekste. O kur podvochas - nuoširdus žmogus pasimeta, sutrinka....Norėjau gražiai apie senelius, o nusuko kalbą, išprievartavo dėl politikos, kuriai esu abejinga...
Kaip 2 skirtingų planetų gyventojai pabendravom.... Išsinečiau jo minčių debesį - nuoskaudas nepatekus į Seimą ir norą jiems visiems atsikeršyti - išsinešiau ir palikau Šv. Dvasios vienuolyne, kaip jo neišsipildžiusią, dėl to ir piktą svajonę...
Cinikai pažvengs iš sudirbtos viešai in TV blondinės, o geri žmonės perskaitys širdies kalbą, dėl jų, tiesą sakant, ir ėjau...