Daugtaškiai

Pažiūrėjau atsitiktinai Morozo "Tašką"
http://www.imdb.com/title/tt0820153/
http://www.kinoafisha.ru/index.php3?status=1&id1=3211

lyg pratęsimas mano vidinių apmąstymų apie naujus gyvenimo kelius, kurie - žiaurūs ir reikalaujantys žaibiškos reakcijos, mat delsimas jaunam, praradusiam visas atramas , tolygus 100-tiniu parsidavimu ir įvairių lygių prostitucija... Juk dirbau media-prostitute, žinau, kaip sunku ištrūkti iš rinkos lažos smagračio...
Ir drastiškas Pazolinio "Salo... " http://www.imdb.com/title/tt0073650/ nebeatrodo iškrypėliška sado-fantazija, o - pranašiška ateities realybės vizija.

Kaip, kokia kalba kalbėti su naiviomis, tikėjimu gėrio pargalėmis užliūliuotomis mamytėmis? apie tai, jog vaiko būtį išorėje pirmiausia reikia filtruoti per jo pedagogų-trenerių padorumo prizmę. Kad mažų modeliukų pasirodymas uždarame klube nėra jų laimėjimas ir gėris , o didžiausia gėda visiems ten susirinkusiems suaugusiems, kurie leidžia filmuoti įtartiniems seniams numakijintas mažuliukes....

o kaip tuomet naujame žiaurėjančiame pasaulyje pažinti gėrį ir žmogiškumą, kuo tikėti? ieškau atsakymo... Dvasingumas: tik tai - skydas ir atrama.... Be Dievo - nė žingsnio...