2010 m. vasario 5 d., penktadienis

Raskos klonai

Vaikystės Kaštonų gatvės internacionaliame kieme visi vengė Raskos. Senos močiutės žydės vadinao ją " DŪŪrna" ir draudė anūkams su ja draugaut, kad ko neatsitiktų.


Stambi, peraugusi bendraamžius, velniškai stipri , su vyriško smūgio kumščiais, su protine negalia. JI išbėgdavo į kiemą pasitrankyti, išspardyti kamuoliais ar ledo gniūžtėmis į langus agresiją. Šiandien manau, tokie žmonės gimsta kaip mūsų visų vidinių pykčių-konfliktų energijų akumuliatoriai.

Atmintis išsaugojo kelis epizodus su ja. Man- 5 metai, šokinėju per šokdynę viena uždarame kieme, staiga išbėga Dūūrna, stveria už rankos ir liepia kartu suptis ant sūpuoklių. Jos jėga - viršesnė. Paklusniai supuosi, šypsausi, o galvoje - stingdanti baimė ir rezgamas planas, kaip ištrūkti . Mintyse skaičiuoju visus žingnius, akmeninius stačius laiptelius į 3 aukštą ir meldžiu, kad močiutė greičiau pakviestų pietų. Raska patenkinta, nors sykį kažkas su ja žaidžia, išsiviepusi tranko sūpuokles, mėgaujasi mano tramdomu išgąsčiu. Ir štai močiutė jau kviečia " Renatėle, pietų!".

Vykdau planą - sprunku lyg nuo mirties palikusi beprotę suptis vieną. JI - geitesnė, pasiveja , stveria už kasų kringelių, bloškia galva į akmeninius laiptus ir pabėga, nes irgi bijo mano griežtosios gerosios močiutės. Žaizda... kraujas.... beviltiškumo ašaros, močiutei nieko nesakau, kad mažiau pergyventų....

Beprotis - tai nevaldoma neprognozuojama laukinė, antižmogiška galia. Ją šiandien matau mūsų žiniasklaidoje. Jie verčia žmones prievarta žaisti savo dūūrniškus žaidimus, o jei kas nesutinka - bloškia į grindinį,išsityčioja, sudirba žmogiškąjį orumą amžiams.

Tą daro dabar su Daina Bilevičiūte, su Inga Rinau, su Kirilkinu, net su Saboniu . Tą esu patyrusi iš lryčio žurnalistės (cha,artimos draugės) , kai atsisakiau būti jos straipsnio temos heroje: užsiundė kunigus, praradau etatą Jaunimo centre, šiaip daug perspektyvų tada užlūžo, nes nutrūko prasidėjęs bendradarbiavimas - valstybinės įstaigos pabijojo su manim prasidėt...

Tokia pati dūūrna dažnai būdavau Respublikoje (Balikienės mokykla).Gėda... shame on me prieš Sigutį Jačėną... kaip jis maldavao, laukė su dyka viltim po Respublikos balkonais, kad tik nedėčiau straipsnio, kur išdidinau jo tėviškus trūkumus...

Vakar susidūriau su "dūūūrnų klano" atstovu. Štai ateini į draugo renginį, su gera drauge, atsiveri geram džiazui, aukštumoj-ramumoj, bet pribėga "dūūūūrnas" - ex- kolega, fotografas-reporteris Dainius ir kiša murziną ranką prie visų panosėn, tipo ,"astrologe - paburk".

Galvoj įsijungė revolverio skaitliukas, norėjosi pasiųsti "nach-j", bet... viduj nebuvo nė gramo pykčio keiksmams .... paėmiau už alkūnės, apsukau ir pavariau- nustūmiau su palinkėjimais auginti tulžies akmenis . "Dūūūrnos klonas" , matyt, jau įpratęs prie to - paklusniai nubindzeno.

Subrendau... nesugadino vakaro, nepridirbo į dūšią .... bet juk kažką nubėgo tekinas toliau "dūūrninti", tyčiotis kartu su lietuviškos didžiosios ( išskyrus provinciją ir nenaujienų leidinius!) žiniasklaidos "dūūūrnų būriu"...

2010 m. vasario 4 d., ketvirtadienis

Gerų žmonių diena

Ideologija ir žmogiškumas - nesuderinamos priešpriešos. Ateinantys keli tūkstantmečiai ir bus skirti Žmogui rasti pusiausvyros tašką tarp šių 2 -jų ašių . Tą įrodė šiandien Baleliai., didkaimis prie Taujėnų dvaro. Važiavau matuotis odinę suknelę šou -renginiui "Barboros perlai", į kailių siuvimo fabrikėlį ( http://www.roris.lt).

Užsiplepėjusios su Daina, įčiuožėm į nevalytą kelią, įsikasėm snieguotų laukų vidury.
Civilizuotoje šalyje būtų amen mėnesio uždarbiams - kviestis avarines tarnybas.
Čia gi Rorio savininkai staigiai atsiuntė Belarusj traktorių, 3 kilometrus plaukėm tempiamos su trosu kaip gulbės per užpustytus laukus, exttryyymasss.

Ir... įeinu į gyvūnų lavonėlių ( jų nudirtų odelių) ir ištaigingų kailių drabužių karaliją... Esu idėjinė, suspazmavo, sakyčiau, net užsidegiau Animal liberation front narės įsiučiu, kaip žiauru tiek nukankint gyvūnų dėl žmogaus komforto ... Guodžiausi, kad mano suknelė bus viso labo odinė ... bet - o siaube! - jos rankovėms bus panaudoti 9 mažylių- audinių kailiukai! Galvoje užkaukė sirenos - kaip aš, ekologė !- išduosiu principus ir rodysiuosi su nužudytų žvėrelių kailiais???!!!....

O principai, o nuostata : " gyvenk taip, ką sakai "??... vos tvardžiausi, ieškojau karštligiškai preteksto , kaip garbingai pasitraukti iš renginio neįžeidus žmonių ir neišdavus principų ...

Neįžeisti žmonių nesisekė. ... Nuostabūs pasitaikė kaip reta, geranoriški, dosnūs, svetingi, kūrybiški... Nuvedė į cechą - neįtikėtinai žmoniškos s sąlygos - šilta, erdvės, dideli langai, daug šviesos . Prisižūrėjau Lelijos , Aušros vergovės cechų, o čai - kaip sanatorija, siuvėjos net šypsosi , turi jėgų juokauti.

MIntys kreipėsi priešinga linkme. Ok, tarkim, surengčiau čia protesto akcijas. Kas bus po jų ? Stuporas , socialinis kolapsas Balelių mastu.... Fabrikas užsidarys ....Ooj, žmonės neleis jo uždaryti, nes turi darbo, turi kąsnį, turi rytojaus garantijas, šalies pirkėjai turi galimybę šiltai apsirengti 10kart pigiau ir arčiau nei Italijoj. Va, jų traktoristas kelius išvalo, pajuodę-sulinkę nuo darbo "fabrikantai- turčiai" rūpinasi darbuotojų socialiniais - medicinos reikalais, valo prūdus, želdina parką. Be savininkų poros pastangų gyvenimas čia apmirtų, jaunimas išsivažinėtų....

Ir kas tada tos 9 nugalabytos audinės palyginus su kelių dešimčių žmonių nuskurdimu ir nusigyvenimu ???? juk vegetavimas ant skurdo ribos tolygu lėtai mirčiai, ištęstai laike....

Pas Selindžerį yra herojus, nepamenu vardo, idėjinis, agitavo už kažką, protestavo prieš karą Vietname ir išspausdavo dantų pastą iki paskutinio milimetro.... JIs irgi ieškotų, kur pakišti Balelių fabrike sprogmenį, kad kailiukų čia nevežtų, kad kažkur dėl to nesikankintų žvėreliai...

Daug panašumų turiu - idėjinio maksimalizmo, noro, kad žmonės visame kame būtų skaidrūs...

Bet... aukščiau visko - žmogus, jo laisvė gyventi pilnavertiškai... JIs - tikslas, kuris pateisina bet kokias priemones . Jo vaiko viena ašara verta kad ir šimto žvėrelių aukos....

Rinkomės dainą, kuri lydės pasirodymą. Kristina, 15 m, konkursų prizininkė, jaudinosi ir varė pilna gerkle, perspausdama, sugniaužusi kumščius , Mariah Carey dainą. Spaudė iki ašarų, iki spazmų širdyje. Pasirodo, prieš metus jau išgyvenusi klinikinę mirtį , širdis jau buvo sustojusi. Ką daro su širdim idėja... Mergaitei pasirodė, kad ta daina neša agresijos užtaisą (žodžius ne taip išvertė) , ir ji prievartavo unikalų aksominį balsą iš idėjos " išreikšt agresiją"... Vaiko širdy dar nėra tiek pykčio, ir idėjos ją mirtinai nualina...