2010 m. liepos 23 d., penktadienis

Teo-interpetacijos

Pagaliau perskaičiau iki galo K. Armstrong studiją "Apie Dievą ". Citatos išgaravo - nusifiltravo į atmintį jos pačios, kaip vienuolės, patirtis. Pamėginau iš trečio karto prisėsti-pabaigti rašyti essė "Apie Dievą" . Jau antras prašymas-laiškas brūžina , trumpai maždaug : "Saule, o kas Tau yra Dievas. Kuo tiki? Gi jis - vienas, ar ne?".

Ir ... žodžiai vėl ir vėl stringa , kaip Sizifė ridenu vis tą patį teksto riedulį, taisau ir trinu, nors mintys jau seniai išsigrynino, susidėliojo. Tarsi kas jėga užčiauptų ir neleistų viešinti savo kraujavusių stigmų, libidinių eksperimentų ir , anot mano draugų, Kosminės ,mažai kam suvokiamos etikos.

Šįvakar prajaučiau - žmonės, lietuvių kolektyvinė sąmonė neleidžia, blokuoja. Jiems kaip vaistų reikia bažnyčios profilaktoriumų, kuriuose randa paguodą, psichoterapiją, užoveją , laikiną ramybę, gydosi po krizės lūžių. JIems dabar nereikia jokių erezijų ...nes tikejimas bet kuo - kad ir katalikų pasakų mitologija, kaip dvasios gelbėjimosi ratas ar plaustas ant realybės bangų.... kol išneš ant kokio kranto...
Tolerancijos kultūra - neįžeisti tikėjimo , kad ir kaip maga skelbti tiesą...Nerašysiu nieko. Gal mintim su Inga telepatiškai apsikeisiu, per maldas, štai ir bus atsakymas į laišką .