Trys stebuklingi žodžiai

Jei man lieptų nedelsiant susirinkti daiktus ir nešdintis į negyvenamą žvaigždę... Jei serbskio instituto magai įspėtų ištrinsią mano atmintį, bet paliksią kelis žodžius ... Jei man leistų po mirties išsinešti su savimi 3 brangiausius žodžius,
jau žinau,išsirinkau, ką prisiūsiu prie liežuvio galo, aukso raidėmis išrašysiu širdyje ir prirakinsiu aukso grandinėmis prie amžinos atminties .

"Fuck", "myliu", "atleisk".

Juk pradžioje buvo Žodis, o prieš pradžią buvo Meilė.

Suprantu, kodėl Biblijoje apie tai nerašoma. Prieš2 tūkst. metų, beje, ir dabar, dvikojai su žvėriškais išgyvenimo instinktais dar nemokėjo mylėti, tik - mylėtis, jausmų valiuta imti ar duoti, kentėti ar ištekėti emocijų upėmis pro auksinių žiedų skylutes.

Eločkai iš 12-kos kėdžių reikėjo 16-kos trumpų ištiktukų. Man su kaupu užteks ir 3-jų. Reikšmių polifonijos prasme jie yra talpesni už semantikos traktatų skyrius mediatekose.

"Fuck" tai - "prašau pasitraukti", "noriu pabūti viena', "išeikite", "man nepatinka",'nenoriu" , " negera, skauda" , "nedarysiu", neisiu, "gaila, bet iš to nieko nebus", "su jumis mes neturim nieko bendra", "negirdžiu", nematau, negirdėsiu ir nematysiu, "vėl iš naujo" , "duok, ką turi", "mirštu, gal kas išgelbės? " reikia sekso", "reikia konkuruoti", "reikia eiti į parduotuvę" . Fui, kaip negražu, net suvimdė" - ir dar trečdalis lietuviško žodyno.Nėra jam atitikmens lietuvių kalboje - žodžiai per ilgi ir per siauri :"atsiknisk" - nepolifoninis, kiauliškas , "kokio b-bio" - žiauru, kaimas, kaimas, mėšlas ir tvartas, visiškas skurdelis arba lt 20-metės IT vadybnininkės akių lęšiai, jokio aromato ir vaizduotės 3D efektų, manęs nesupras nei Dikinson, nei Širvys, o Mieželaitis apskritai liausis sveikinęs.

"Myliu" - tai "Fuck" antipodas. Jame telpa: "man patinka", "esu laiminga", "viskas gerai ir bus gerai', "esu gyva" , "nieko netrūksta'"," galiu dalintis ir duoti", "varom kur nors? , "kiek daug grožio aplink", "šviečiu kaip Iljičiaus lemputė", "skrendu - Žemės nematau" . Ir - kone visas lietuvių kalbos žodynas be priešdėlių "ne", "nu".

"Atleisk" - tai viskas, kas lieka, kas netelpa į "Fuck" ir "Myliu", ko negali išreikšti šiais dviem žodžiais. "Atleisk" tai tiltas ar taiki arka tarp dviejų poliarinių krantų, geltonas šviesoforo signalas tarp raudono "fuck" ir žalio"myliu".

(ne) pagal scenarijų

Gal per anksti pradėjau viešai skelbti idėjas ir mintis, provokuojančias tradicinių konfesijų atstovų įniršį ir puolimą? Bet... nekomercinis švietimas - tai ir mano karminės išpirkos.... negaliu tylėti, gerklėje stringa neišsakyti žodžiai, trukdo ateiti iš paskos kitiems.
Ar įmanoma atsikratyti Hypatijos mito-scenarijaus ir nejausti kilnios atsakomybės prieš gimtiečius? Nesidalinti su savais, lietuviais, savo žemės kaimynais, sakraliomis žiniomis, kurios ir man pačiai nušviesina ėjimą į priekį ? Antikos mokslininkei gi siūlė primygtinai visi palikti tamsėjančią Aleksandriją , kurioje akmenimis švaistėsi Jo ekselencijos KOnstantino užsiundomi pirmųjų krikščionių būriai. Ji tikėjo, kad, padarius tiek gero, jos nelies, nepuls, gerbs,apgins, mylės. Finalas : golgotiškas, biblijinis. Naktį , kai ji meldėsi, užmėtė negyvai akmenimis prie bendro Dievo altoriaus.
Šiandien iš ryto į galvą stukseno mintis - o kuo mane užmėtys? Net fantazija vėžiška subujojo: va eisiu pavakare vedžioti šuns, ir pridauš iš po krasnuchos krūmo koks dorovės fanatikas-sargas skurdelis. Bet iškart gavau žydrą dangaus laiškelį - nuostabų eilėraštį , nušvitau, ištryškau džiaugsmu, ir pamiršau katalikofobijų užuomazgas.

Deja, į pavakarę jos sudygo pirmais želmenimis. Vietoj antikos akmenų pabiro, įjautrintus nervus papurtė vieši įžeidimai esą "meluoju kaip rūpūžė ir šiaip esu apatinė- triusikinė kūno dalis" . Na, tarkime, išgirsčiau "ragana". Gerai, jau įpratusi. Būrėja ir horoskopininkė, juodoji magė - girdėta, imunitetas įgytas . Šizofrenikė - net linksmina, nes tuomet pasijaučiu solidari tūkstančiams neformatinių vaikų ir paauglių, naujųjų menininkų ir kitamanių.

"Paklydusi avis" - gražiai skamba ausiai, glosto.., Norėčiau taip būti pavadinta ir švelniai atsakyti, kad Tas, kas mane gano, kam karštai meldžiuosi ir prašau užtarimo kitiems, gal žino labiau mano lankas, kelius ir apdraudžia nuo klystkelių. Patinka avių charakteris, jų tapybiški vilnoniai būriai kalnų nuolydžiuose kvepia moheros megztiniais ir žiemos židiniais. . Bet , matyt, avies tauraus vardo nenusipelniau..

Šmeižtas - kai tave išjuokia "melage" žmonės, kurie net nesistengia suprasti, kokias žinias skleidžiu. Bet gal apskritai nereikia Hypatijos scenarijaus ir skausmų dėl mėtomų patyčių simbolinių akmenų?needalintis žiniomis, nežarstyti išminties perlų šernakiaulėms, vilkinčioms įtaigius dailininkų, guru, Angelų kuratorių ar Niutono obuolio graužtuko fanų akademinius frakus? Lai frakai kaip Kanečio "Apakime" stumdo kandžių apsėstus foliantų stelažus, o togos ramiai snūduriuoja medituodamos ir linguodamos ašramuose ant galvų, glaisto rūkais neva dvasinius paveikslus.... Kam greitinti Laiką Miego karalystėje?

Vaikų gaila? Dėl jų? Bet mano vaikai jau čia negrįš, o kitose šalyse yra dar daugiau puikių, gabių vaikų ir tėvų, atsivėrusių naujajam pasaulio pažinimui. Namasteeee, forever! Jie nestabdo laiko, neblokuoja žinių kanalų. Kam sklaidytis ir lipti ant to paties inkarnacinio grėblio, būti tardomai-šmeižiamai, kaip Foulzo Vikšro herojė?

bet...Drąsa - gerina anūkų genetiką. Kažkas pirmas turi laužyti ledus net labiausiai nutolusiame nuo dvasinės pažangos krašte. Nagi, dėl jų labai netgi verta pasistengti ir išmokti negirdėti tepliorių užgauliojimų ir viešo šmeižto.