
Rieda nevilties ašaros, ką įmanoma padaryti, kad mūsų žilagalvės nebadautų? Šiąnakt sapnuose mačiau aibes kraupių vaizdinių: kaip jos iš paskutiniųjų jėgų stumdosi vaikomos poliklinikose, kaip nieko nesupranta, ko iš jų nori arogantiški banko tarnautojai, kaip niekas neužleidžia jų eilėse. Ir kaip jos nori valgyti ... anoreksiška bado aura jas visas lenkė prie žemės ... Visą gyvenimą atiduodavo, kas geriausia vaikams, vyrui. O senatvėje pinda Šimonytė ir dubenėlį ištraukė. Gi daug jų vienišų, be giminių, be vaistų, su atimama socialine pagalba.
Karma už jų siaubingą, nežmonišką egzistenciją, bus paskirstyta visiems mums , o labiausiai kris bumerangas Lt teisininkams, vietos (savivalda) politikams, partijos veikėjams - kurie gali daryti įtakas, o nenori matyti, koks bespredelas vyksta