Niekaip negaliu įsivažiuoti kūrybiniame projekte, nepagauna rimai-įkvėpimai ilgesniam, nei kelios valandos skrydžiui, gęstu, nutylu - ir einamieji reikalai kaip mat įtraukia. Laikas TIKSI, amžinybė kvatojasi iš mano neįgalumo ir tūpčiojimų-kudakavimų ties startais. Po meditacijų panėriau giliai į priežastis - kokia užkarda pasąmonėje (astrale) nepraleidžia į laisvos nevaržomos kūrybos erdves?
Sapne prasisuko mano didžiosios nuodėmės - žmogus, kuriam, pasirodo, dar neatleidau. 10 metų praėjo, o anų nuoskaudų ir pažeminimų, jo viešų patyčių nuodai dar manyje, intoksikuoja toliau. Mačiau sapne, kaip dabar vargsta, atsimušinėdamas nuo kreditorių, koks nemielas jam gyvenimas. Rodos, imk ir pagailėk nuoširdžiai kaip žmogaus, tapačios širdies brolio. Negaliu, ne-su-ge-bu, dar nepriaugau. Gaila ne jo, o tūkstančių, kurie galėjo turėti gerą vertybinį žurnalą, o jis jo idėją sumaitojo tik todėl, kad buvau per gera - ištraukiau jo šeimą iš skolų, padariau turtingu ir elitiniu, neleidau kurstyti savyje "juodos gulbės" ambicijų. . Taip, dėsningumas - kiwkvienas staigus prasisiekelis užmuša geradarį, kad anas neprimintų jo buvusio menkumo ir nesėkmių .
Labiau , nei jo, gaila jaunų žurnalistų, kuriuos įviliojau į demonišką leidybą: meluok-išnaudok-praspirk ištręštus - apšmeižk, kad neprisikeltų konkurencijai.
Gaila savo vaikų, iš kurių atėmiau bendros laimės ir žaidimų džiaugsmą, vergaudama svetimoms ambicijoms ir laikiniems kažkieno pelnams.
Kaip atleisti? Kaip nusimesti nuoskaudų girnapuses nuo nematomos širdies pusės? Gi kol gailiuosi savo praeities, stiprinu mudviejų ryšį, esame kaip Kitano lėlės surišti astraline virvele, dėl ko jo aplinka vis iškyla sapnuose: girdžiu, apie ką jie kalbą, kokias intrigas rezga, matau, ką valgo ir geria.
Žinau, kad atleidusi išlaisvinčiau sparnus aukštesniems skrydžiams. Teisinga: paskambinti, pasveikinti su kažkuo ir pasakyti, kaip myliu jo šeimą, bendrą praeities darbą, kokia dėkinga, kad jie suteikė man neįkainojamą Blogio pažinimo iš arti ir dvasinių kelių atradimo patirtį. Bet.. nėra taip paprasta, žodžiais savęs neužprogramuosi. NLP programos giluminių blokų nešalina, išpažintimi antipatijų ir sielos randų neištrinsi.
