2011 m. lapkričio 5 d., šeštadienis

Įšventinimas į kanibalus


SujaudinoKaro akademijos kariūnų dingimo istorijoje motinos reakcija.Sūnus jai atsiveria, pagalbos signalas "sos"- artimiausiam žmogui, motinai, paskutinei instancijai, kuri jį galbūt supras ir mylinčia širdimi parodys šviesą patyčių tunelio gale. O mama į tai - žmogišku abuojumu " sūnau, niekuo negaliu padėti, tik - pasimelsti, einu pasimelsiu".Sūnus irgi nuėjo .. kažkur.. gal nuo tilto... gal ant šakos... kryžiaus siurealizmas : Marija maldoje, Kristus - su erškėčių vainiku. Nors realiai - blogis, jų sureikšminta, fetišizuota velnio sėkla - ji pati, mama - abuojumu, davatkizmu, apdujinta pasyvaus fatalizmo inprintų.

Ką, ką daryti, kad mokyklose, darželiuose, per ekstatiškas liguistas angeliškas mamų fantazijas mūsų vaikų neužpiltų krikščioniško siūūro (siurealizmo) cunamis. Ką daryti, kad švarūs, prigimtiniai realistai, veganai ir vegetarai - nenorintys vartoti kito kūno ir kraujo -vaikai nebūtų išvaromi iš suaugusiųjų sukonstruotų koplytėlių-altorėlių ar "pinigų kalyklų" nelygion akistaton su blogiu?

Kaip išvaduoti mamas iš pavojingų pasakų mitologijos? Juk jos pačios ir jų mišiose klūpantys vaikai - KANIBALAI. Patys tikriausi. Nes valgo Kristaus kūną ir geria jo kraują. Koks kraugeriškas žydiškas NLP - nenurysi kito kūno kąsnelio, negurkštelsi kito kraujo šlakelio - nepateksi į rojų, siela neras ramybės, velniai užpuls, klaupt , klaupt ant kelių brrrr....

Gi naujo sąmonės tipo žmonės nesuvokia simbolizmo, perkeltinių prasmių . Jei ryja plotkelį, tai - kažkienio, tegu ir nematomo, kūno gabalą. O kunigas laimingas šypsosi prigėręs ne vynelio - o gyvo Kristaus kraujo. Negi niekam nekelia šiurpo visuotinas kruvinas trileris ????

Pasąmonėje įsitvirtina - neatkandus ( tipo - su didele meile?????) kito, nepakilsi, nieko nepasieksi . Tai projektuojasi ir gyvenime - vienas kitą jie valgo, žaidžia psichologinius sado-mazo- kas vilks kryžių, o kas jį užkraus. Iki saldaus abipusio budelio-aukos pasitenkinimo.

Absurdo pjesė. Masinis kanibalizmas. Liūdna, kad dar - ne paskutinis aktas.