2010 m. gegužės 17 d., pirmadienis

Blogio anatomija

Kas vieniems - gėris, angelų trimitai, kitiems - velnio sėkla, pragaro kančios vienu gyvenimo periodu,...vėliau jie gali susikeist vietom "blogio" šaltinio atžvilgiu, priklausomai nuo jų vidinių būsenų, reikalaujančių , pritraukiančių iš išorės užsitarnautą, priaugtą impulsą iš serijos: 'kas esi, tą turi ir gauni" . Tikslas - gyvybė:kol kvėpuoji oru, turi gyventi, o ne vilktis....

Algol žvaigždė vakar užkrovė su kaupu man "blogio" dozę - kaip vergė kuopiau sodyboje svečių namelį, su vandens tąsymu iš šulinio, šildymu, mazgojimu kiekvieno šaukšto, pragulėjusio 2 remontų metus tarp lauko pelių lizdų. Darbe atsiranda tikslas - planas, po 1 val meilė širdy virsta darbo spartuolės įniršiu, nyksta motyvacija, dėl ko tą darąi - dėl vasaros kūrybos švarių vienišuolės erdvių! cha, trobelės įranga, - po 4 val bukėji, negimsta nei viena auksinė mintis, užsidaro kanalas-radaras - kam šiuo metu blogai, į ką medituoti, už ką melstis, akys jau nebemato šventų žydinčių obelų ikonų , nesimėgauja vėjo tapomais dzenais liepų karūnose, kurias fotografuoj vidine rega būsimiems paveikslams... ..Parduotas sekmadienis be indaplovių technologijų...Išprotėjimas man, kitai gal - karma joga su daina, nušvitimas ir laimė tarnauti mokytojui?
Man juodžiausias blogis, kitai - auksinis gėris?

Rytinis "blogiukas"suglumino. Šventos dvasios vienuolyno bibliotekininkas.Toks piktas mažas senas kuprius. Kartais jį ištinka isterijos priepuoliai , jei kas pavėluoja grąžinti knygas. Tuomet jis nevaldomas, smurtas taškosi kaip juoda aureolė. Jo visi bijo. Prieš kelis metus irgi pavėlavau,
pasiuto, dar mėginau sakyti, jog šventose vietose nevalia taip pykti, keiksnotis ir trypti kojomis, ne , jis mane išvijo. Pasirodo, daug tokių išvytų. Puseserė, pažįstama irgi, liovėsi ten lankytis po jo emocinės baudimo akcijos... Deja, man reikia tų rankraščių, taikydavausi prie Irinos, kitos bibliotekininkės,grafiko. Kartą ji susirgo,įvairavau ant jo, jis sėdėjo bobulyčių ir vyrų vienuolių apsupty kaip valdovas :
-O kur Irina?Kodėl jūs vietoj jos?
-Ji serga, duokit, pakeisiu knygas.
- Ne, neduosiu, jūs - piktas, ,mane traumuojate.Nenoriu turėti reikalų.
-Na ką jūs ką jūs..

Vėliau teko dažniau susitikti akis į akį. Gaila, toks vienišas, nesuprastas. Pasirodo, eruditas,labai daug iš jo sužinojau, nors interesų vektoriai - poliariniai, jam patinka A.Kurajevas, kurį laikau šampūniniu teologu - užmuilina esmę, bet čia gal marksismo-leninizmo MGU filosofijos fak-to žymė? Išrodė archyvus, net liftu užkėlė į varpinę, parodė karijolanus ...

Vakar dialogas:
- Sveiki, kokia laimė jus sutikti, kaip malonu (sakiau tai nuoširdžiai, gi trinčių jau nebeliko, prisitaikiau prie jo sunkaus charakterio, net prisirišau...)
-Žinote, dėl jūsų klydau, pasirodo, esate švelniausios širdies žmogus... gailiuosi, kad buvau su jumis toks rūstus, griežtas. Neatspėjau jūsų, išvaizda - apgaulinga.
- Na taip, manęs daug kas neatspėja ,pripratau, esu kaip testas - ar vertinama išorė, ar žvelgiama giliau...
- Sutinku, mes dažnai klystame dėl žmonių, jūs man buvote skaudi klaida, atleiskit. Žinot, jei būčiau jaunesnis, dar ir įsimylėčiau...

Išsigandau... to dar betrūko....Bet, jis irgi man buvo pamoka - kad su meile, supratimu gali susikalbėti visi, blogukai su gerietėm, blogiukės su geriečiais, na koks skirtumas kas kam yra tuo metu, svarbiau - žmoniškas dialogas ir taika .....