2010 m. rugpjūčio 16 d., pirmadienis

Bio-cenzūra

Atsikėliau su firminiu grafomanės niežuliu rankų pirštų galiukuose. Noriu rašyti, išsirašyti, išsisakyti, atsiverti, išsibloginti, išmesti pasaulin pajautas ir žinais, kurios jau veržia smegenis, išsiilgusias tuščio balto lapo malonumo - kai žiūri į naujus veidus it tyras kūdikis ir norisi juos skaityti, atradinėti , pažinti.

KOkia forma? Knyga - komerciška, jei ne vaikams. Tampi leidybos industrijos vienadienės vitrinos
manekene, arba tave pirkėjai reklamos bangoje pastebi - tada bent jau pasiauksuoji iš tiražo ,apturi malonumą pozuoti feisbukuose po namų fikusu šviežio remonto fone arba havajuose prie raumeningiausio serferio. Jei reklama nepavyksta, lieka supresuota celiuliozės ir juodo šrifto plytelė ant lentynos savimeilei paglostyti ir prieš anūkus pasipuikuoti . Skersą dėjo ir dės anūkai ant tų Gutenbergo plytelių.

Blogas? Sielos pornografija, nes rodai tik vieną kažkokį galą., kuris tuo metu gelia, įdomus ar šiaip trukdo kvėpuoti, prašosi išmetamas viešumon, kaip neo išpažinties tetrapakas.

80 proc. to, ką jauti ir kuo gyveni, bloge neįmanoma išrašyt. Lyg Orwelo "84-uose" . Neįmanoma atverti seks patirties, nes prarasiu uždarbius - išgąsdinsiu dorus gerus žmones tais vulkanais, kurie kartais atbunda.
Neįmanoma viešinti politinių pažiūrų - nes nesaugi tampa ateitis.
Neįmanoma teikti niūrokų vizijų, nes humanizmas, pozityvus mąstymas ir šiaip meilė žmonėmis neleidžia gąsdinti ir atimti viltį.
Neįmanoma pristatyti savo astralinių skrydžių ir kontaktų - tai irgi gąsdins arba supošlins šventus dalykus - gi neaparšysi juodomis raidėmis vaiko sielos baltumo, kurį paslapčia saugojai nuo jo motinos rytojaus smurto.
Neįmanoma išrašyt, ką skaitai to ar ano valstybės žmogaus širdyje kai meldiesi - mokslu neįrodyta, nepatikės, tai kam tada viešai kalbėt?
Neįmanoma išrašyti tiesą apie savo margaspalvį kaip birželio pievos jausmų pasaulį,nes psichoanalizės zombiai kabins diagnozes, net žinau - kokias.

Neįmanoma rašyti nuoširdžius laiškus - nes jie kompromatas, lyg sielos atplaišos, kuriomis, kai jau būsi kitokia, savanaudžiai adresatai kamšys man gerklę, kals prie numestos kaip išnara praeities - va, va ką ji rašė, o va va kaip ji elgėsi ir ką sako dabar.
Neįmanoma, neįmanoma.. Lieka - poezija ir tapyba... rytiniam niežuliui pagydyti.