2009 m. spalio 16 d., penktadienis

Baltas šuo

Ilgas kelias į įrašą H.Vaitiekūno laidoje. Justė maldavo - neiti. Siaurutėje gatvelėje gal pusvalandį ieškojau "one hour stand" viešbučio , cha-cha 'Pas Mariją". Pasąmonė vis užblokuodavo pravažiuojamą namą. Balta didelė laika, lakstanti po viešbučio kiemą, užsilojo apsiputojusi, kad tik neičiau ten. Stovėjau už vartelių, o ji priekaištingai putojosi: "Na ko tau ten? varyk iš čia " Nepaklausiau jos, palaukiau, kol ją ir mane uždarys narvan... Kaip buvau, taip ir likau nuotykių ir eksperimentų-iššūkių mėgėja, kada išaugsiu???

Kitas ženklas - pirma vaizdo kasetė neįsirašė, teko vėl kartoti. Dar pradėjo vaizduotėje plaukti vaizdai, iš tų one-stand kambarių, supykino,bet ir vėl - melnikaitės refleksai: ką , nejaugi nesuvirškinsiu? nesu tiek stipri asenizuoti negatyvą? Pažiūrėjau į Sigį už kameros, irgi baltas šuo - jis montuos, ramu.
Įdomu tyrinėti, būti aukos kailyje, kai savo noru (cha-cha) tampi priemone senam cinikui vilkui-žurnalistui, smaginančiam žiūrovus: "na va, būrai valstiečiai,žiūrėkit, kokia miela priplaukusi motera, tikinti kažkokiom žvaigždėmis, ko tik svietas nematė, yra tų bepročių įvairiausių rūšių, kaip pomidorų jūsų šiltnamyje ". Tai skaičiau jo mintyse, o realiai nei vieno ištarto klausimo nesupratau , nes - podvoshni, su jam vienam žinoma potekste. O kur podvochas - nuoširdus žmogus pasimeta, sutrinka....Norėjau gražiai apie senelius, o nusuko kalbą, išprievartavo dėl politikos, kuriai esu abejinga...
Kaip 2 skirtingų planetų gyventojai pabendravom.... Išsinečiau jo minčių debesį - nuoskaudas nepatekus į Seimą ir norą jiems visiems atsikeršyti - išsinešiau ir palikau Šv. Dvasios vienuolyne, kaip jo neišsipildžiusią, dėl to ir piktą svajonę...
Cinikai pažvengs iš sudirbtos viešai in TV blondinės, o geri žmonės perskaitys širdies kalbą, dėl jų, tiesą sakant, ir ėjau...

2009 m. spalio 14 d., trečiadienis

Bosch'as

Numerologija bankrutuoja. Kartu su Hegeliu. Nagi nesipildo ir nesipildys jo idėja- formulė apie šimtmečių sekas, kur po 20-ojo amžiaus chaoso ir destrukcijos turėtų sekti 21-asis - harmonijos. ... Kur jau čia harmonija - visuotino sąmyšio nuojauta smelkia vis labiau - 2010-ieji bus lyg nostalgiškas atsisveikinimas su žuvų pasakomis ir gėrio mitais... Sulig Urano įėjimu į Aviną - 2011 metais prasidės liaudies burnojimai-bujojimai visur.... Grybauskaitė , matyt, tą žino iš Briuselio šaltinių, ne veltui patranka pasirūpino ....

Krito į akį Jurgos Šiugždienės dekadansiški modeliai.... dekadansas - revoliucijų, būsimų neramumų pranašas , mados menininkai itin jautriai pelenguoja laiko dvasią , net McQuenno konservai - ne eko, o dekadansas, paskutiniai atodūsiai, liūdesys gręžiantis į praeitį, kur dar galiojo normos ir tvarka ....

Dekadanso ir kritinio tautos dvasios nuopolio ženklas - ištiražuota Pareigytės kur-ška fizionomija ... visi varvinasi... kultas? visuomenės išsigimimo madonna..

Perbėgu gatvėmis, užmetu akį į teliką - iš visų pakampių vypso Boscho personažai... Kubilius - ryškiausias, jo išsiviepę persikreipę berniukai -adjutantai, na Boscho bačkos ir špagatų ant laužų betrūksta - kaip tie akiniuoti kompų kratytojai iš Nekrošiaus Hamleto

Norėčiau būti akla, kaip Vanga ... nematyti daugumos nūdienos košmariškų veidų... juk sapnuose, vizijose ir taip matau tuos artimus širdžiai žmones, su kuriais noriu bendrauti , - gyvesnius,nei jie matomi plika akimi....

2009 m. spalio 13 d., antradienis

Sveiki ir psichai

įdomi užvirė virtuvinė diskusija maišant apkepą su erškėtuogių uogiene : psichiatrų ir psichologų vaidmuo modernioje visuomenėje. Kuo efektyviau ir neskausmingiau sugrąžinti žmogų į sociumo korius, kad toliau paklusniai maitintų bites motinėles valdžioje. Taigi - aptarnauti valstybę, valdžią,o ne ydingos sistemos traiškomą ar pasidygėjusį sociumo taisyklėmis, maištaujantį individą.

Kas yra jiems normalus žmogus? unifikuotas standartas, atsikeliantis 7 val ir einantis gult nusikalęs negyvai 22 val. MOkesčiai, draudimai, valstybinės šventės , atostogos, misijonieriaus poza, joninės-vėlinės,tėveliai-kapeliai- pensija- ligoninė- antkapio lenta - ir jokių vidinių graužačių-ieškojimų ....Mano mamos idealas.... Jai visi, kas mažai uždirba ar verkia, sielojasi, pralaimi ir klysta, abejoja ar nenori pakovoti už save - yra psichai, tik dar nediagnozuoti....

Moralinė dilema paaštrėja gavus laišką, kuriame : esu buhalterė, bet kažkas ne taip, kažką ne tą darau.... Lyg ir turėčiau patylėti - lai skaičiuoja ir būna laiminga įsispraudusi tame koriukyje, juk medaus daug prineša, visi patenkinti, tereikia nuslopinti sielos balsą, įsižeminti ir įsišaknyti, nukirpti tą sidabrinį siūlelį , siejantį su žvaigždėmis ir aukštuoju pašaukimu.... Bet...kažkodėl sakai, kad ne - tai ne tavo tikras veidas, meluoji sau ir kitiems, išduodi Dievą, skandini talentą ....taip negailestingai sugriaunu žmogaus iliuzijas? ....Su jomis taip saugu ir paprasta, gera...Su jomis niekas neapšauks psiche ir šyza... Įsipaišysi tobulu sraigteliu į sociumo normatyvus.... Būsi psichologų teigiamai įvertinta trąša....

2009 m. spalio 11 d., sekmadienis

Trąšos

Ir vėl alksnyne daugybė išvartų. Sveikos, nesupuvusios šerdys, neišsausėję nuo vandens trūkumo medžių indai . Tik vėtrų sūkurių išsukioti , susukti į spiralę kamienai. Kas tai? Įsižiūrėjau, išmeditavau - velionio atsiskyrėlio Viktoro, tolimo sodybos kaimyno kelias. Prieš pusmetį mirė . Palei tą alksnyną jis vis nuslinkdavo pusiauaklas su lazdele pas kitą vienkiemio kaimyną. Giminių nėra, niekas neatgiedojo, neišlydėjo . Štai jo energetinė matrica sulig kiekviena audra ir blaškosi, "slenka" tuo pačiu keliu, bet jau apsijungusi su galingesnėmis Žemės energijomis , vartydama ir medžius pakeliui. Kažkoks lengvabūdiškas, vis dar senoviškas, archetipinis dvyniškas žmonių požiūris į mirtį - užkasė, palydėjo į tolimą kelionę - žemyn-aukštyn ir atia , pamiršom. Tai, kad jo matrica ir liko toje vietoje toliau kartoti Viktoro maršrutus - niekam nerūpi. Jau teks man pačiai sodinti kokį šermukšnį , prižiūrėti, kad pasiliktų prie jo, gyviems po kojomis nesimaltų.

Dvyniškai šizofreniškas žmonių santykis su gyvenimo pabaiga . Lyg ir domisi, diskutuoja, rašo, kaip šunį apsikabinę laižosi su Mirties idėja, bet vos tik pereini prie konkretikos - o kas gi realiai vyksta tą akimirką? - pasipila literatūrinės ar biblijinės-vediškos-kabalistinės citatos ir įvaizdžiai, ignoruojant materialius dalykus. "V kakuju vsio trubu uletelo? ".

Aktuali tema, nes Justė jau pristojo, kirbina: "Ei, astrologe, ar bus pasaulio galas? Kada? Konkrečiai? Kur dėsimės visi per jį". Joooo, paaiškinti iš bedro išsilavinimo neišėjo. Kažką mykiau apie angelus, kurie ves pas Dievą ir velnius, kurie nulydės down-down -down peklon....

Na toks tapybiškas porinių šokių vaizdelis , kur poromis apsikabinę - ar po 2, po 3 gal valso ar ča-ča -ča žingsneliu tuneliu į šviesą su kažkuo ten pasikalbėti . Kur būtinai kažkas vertina, stovi, kaip Petras prie vartų su rakteliais, ar rūšiuoja skaistykloje . Lietuvoje tas mirties dualizmas - rojus-pragaras dar skambės garsia gaida ilgai ilgai, net neverta temos viešinti, užkapos....

Ši mirties simbolika - pamažu nykstančioje Svarstyklių archetipo dvasioje. Mirtis, kaip atpildas už gyvenimą, kaip Karmos varpai, blyn, ir aš pati dažnai tą patį žmonėms giedu, kad gražią mirtį reikia užsitarnauti....

Kaip naujai ją traktuoti? Jau Mergelės energijų dvasioje? Kaip kritinį tašką, kai viskas surūšiuojama, suskaidoma. Tochka razborki. Kūnas, uniforma - žemėn, su kaulas, kažkiek dar laikančiais informaciją .Kuo daugiau žmogus jos sukaupė, kuo išmintingesnis - tuo ilgiau prie jo kapo ar kaulų miltų galima kažką naudingo sužinoti, t.y. "išgirsti ar pamatyti vaduotėje , per sapnus ". Stebukliniai išgijimai prie šventųjų kapų - realu, anie kaulai dar gydys per amžius ..

Žmogaus minčių kūnas - pasklinda noosferoje...Visos idėjos sklando ore...

Jo biolaukas (Mėnulio energetika) - sklaidosi per giminių, artimųjų sąmonę , tai dar vadinasi "senolių apsauga", tai ką matydavo Vanga - stovinčius už nugarų mirusius giminaičius.

Jo jausmai - Venera - nusitransliuoja floroje arba maitina menininkus, grožio kūrėjus. Idealu, jei pasilieka kūryboje . JO Marsas - ryžto, konfliktų energija maitina egregorus, kurie atstovauja skirtingas Marso puses...

Jo Saturno nepanaudotas įdirbis virsta akmenimis, kuriuos gimdo Žemė. Idealu, jei jis kažką saturniško pastatė, iškentėjo dar gyvam esant.

Na , perėjimas prie aukštesnių planetų bus suprantamas gal 2 blogo skaitytojams - linkėjimai Bulatovui :)))) - nesiplėsiu...

Ir kas "vyletajet v trubu"? T.y kas eina Visaton, nuskrieja, kaip Cvetajevos sapnuose, link aukštesnių sąmonės lygių, link kitų planetų Gryna dvasia ... Monada su aktyviu branduoliu... Sugeneruotos, išgrynintos Saulės energijos, dvasinio žmogaus energetinis kūrybinis centras, tas plazminis kamuolys, pamatytas vireš Kristaus kapo, kaip raketa išskrieja į Kosmoso tolius. Juk jam reikės įveikti didžiulį pasipriešinimą - prieš tai gyvenusių noosferos filtrą, tą Dantės skaistyklą. Kuo dvasingesnis, labiau nutolęs nuo materijos, kuo žmoniškesnis,surezonavęs į savo Saulės dieviškąjį kanalą žmogus, kuo labiau dvasiškai sustiprėjęs - tuo daugiau parako jis turi netapti mirštant įvairaus pavidalo trąšą Žemei, jos egregorams.

Gavau nuorodą į įdomias verslo idėjas, atspindėtas VŽ... Atsiverčiau gal pirmąsyk po 5 metų tą laikraštį... Susimėčiau trumpam, kaip galiu dėstyti verslą žmonėms, nesiorientuodama laiko konjunktūroj??? ... Va, rimti verslininkai su kostiumais , daro biznį, moka tūkstančius už Šarmos emocijas ir ISM, kursus, o čia akmenų-pievų mergelė viauksi.... S.Vyrickis iš monitoriaus pagrūmojo - visos žinios nuo Dievo, visos - noosferoje, tik klausk atvirai - ir tą patį žinosi. Na nebent slengo VŽ profesinio reikia, kad šobla už savą priimtų... Bet juk finale tai bus jie visi trąšos..... karaliai, koučingistai, verslo lyderiai, sklaidysis Marso- Saturno egeroruose, o aktyviausi lyderiai - kristalizuosis akmenimis prie savo vaikų kelio.... Lai skaito VŽ, planuoja rinkodaras, nenoriu būti trąša ... Nes verslas, daromas nedvasingų žmonių, tėra word-exel lentelių ciniškas generavimas, kur skaičiukas-eilutė - gyvi žmonės, gyvos , neįdvasintos sielos....