2011 m. spalio 10 d., pirmadienis

Po nuostatų nuolaužom


Kiek dar praeis dešimtmečių- šimtmečių, kol žmonės liausis bendravę išankstinių nuostatų pagrindu?

Kaip sunkiai griūva, eižėja visuotina pasaulėžiūra, kuri rėmėsi bendru požiūrio kampu į daiktą reiškinį, žmogų . Tą unifikuotą kampą - bendrąją nuostatą- na, tipo, objektyvų požiūrį -logikos labirintuose sumazgydavo į graikišką kietą žodžių riešutėlį filosofai, prietaisais užfiksuodavo ir monografijose apibrėždavo "mokslo autoritetai", iš viršaus prievarta nuleisdavao karaliai ar bažnytninkai , prie skaičių pritempdavo statistika, diržu įkaldavo tėvukai . Bendrų "lavinimo" pastangų produktas- moralus, paklusnus, lengvai prognozuojamas , visuomenės "normų" statytojas-laikytojas-gynėjas . Žingsnis į šalį - blogiukė! 3 žingsniai žemyn - lūzerė, nevykėlė, nenusisekėlė. 5 šuoliai normos ribose aukštyn į šiltą kėdę link prezikės ordino- super super, garbingas žmogus, autoritetas, plojam, šlovinam, 3-kart valio, autografųųųųų, paminklųųųų.

Socrealizmas ar vartotojų aukštų indeksų rojus - į tai veda NORMA. Ji prasideda, įsišaknija nuo
mažytės smulkmenėlės - išankstinės nuostatos, tos cemento plytos, per kurią nesimato žmonių-reiškinių unikalios, vienetinės esmės. Per tą betoninį mentalinį plytgalį neįmanoma pamatyti dvasinio gamtos grožio.

Pati turiu aibes išankstinių nuostatų. Kaip šorai jos, sukonstruoti iš svetimų minčių, asmeninių skaudžių patirčių. Kaip savigynos skydas - neleidžiantis atsiverti realybei pilnutinai - širdimi ir natūraliomis pajautomis.

Su nuostatom gyventi patogiau. Nereikia sukti galvos, neskauda sąžinės ir negelia sielos dėl nepavykusios sąjungos, klaidingai įvertintų žmonių. Aha, netilpo subjektas į išankstinių nuostatų katalogo lentyną - vadinasi jis brokas, iškrypėlis, amoralus ir neturintis teisės egzistuoti, anomalija, kurią reikia gydyti, auklėti, protinti, norminti, įsprausti į BENDRO VIENINGO POŽIŪRIO katalogą, kuris kraunamas nuo pat pirmų vaiko žingsnių: "Žiūrėk, kaip tu eini!" "Žiūrėk, kaip tu atrodai!Tiesiai, lygiuok,ką žmonės pasakys"...
Kada gi pagaliau pasaulis persivers ir bus svarbiau: "Ką gi tu žmonėms pasakysi?" .Sunormintas , bendrų nuostatų prifarširuotas individas (Lt mokyklos abiturientas) nieko nepasakys - tik kartos it koks dauskurdis bendras išankstines nuostatas.

Pradėjus kratytis išankstinių nuostatų plytgalių - pradžioje, atrodo, jog tvarkingas, sklandus pasaulis pažyra į šipulius. Rodos, esi apsupta statusų, pareigų, socialiai markiruotų ir žindžiančių tas markiruotes robotų: garsus ekonomistas, patyręs statybininkas,žymi balerina ir t.t. Išdabintos tuščios geldos su praeities nuopelnų leiblais. Negyvos, nieko neduodančios jau, nespinduliuoančios nei milimilikilobaito energijos, bet pagal išankstines nuostatas - stabai, mintantys jų prikurtusių garbintojų syvais ir energijoms , taigi kažką dar gyvo produkuojantys.

Be išankstinių nuostatų - tai gyventi čia ir dabar, gyvame, kintamame santykyje su tikrove, kur vakarykštis robotas gali tave mestelt iki debesų, o užvakarykštė sielos atgaiva pridobti savo naujų nuopolių puntuku. Judi be nuostatų kaip parkūre - oooo, pažįstamos , atidirbtos kulbitų sienos (žmonės!) gali vieną dieną tapti minkštu tramplynu, o kitą dieną - jau raudų siena, į kurią atsitrenkusi ilgai nebenorėsi niekur riedėti. Budrumo ir plačiai atmerktų akių!

Kaip atskirti nuostatų neturėjimą nuo šalto abuojumo, kai į žmogų žiūrimą kaip į bereikšmį daiktą? Meilė - ji atskiria, brėžia nematomas vertybines ribas . Kai myli , negalėsi , nepavyks būti ir net apsimesti abuoja.