Išpažintis tylai

Jupiterio tranzitas per 12-tą. Tradiciškai - išpažinčių ir atgailos laikas, kai teoriškai ir praktiškai praeities nuodėmių srutos iškyla į sąmonės paviršių ir kažkokiu būdu-išsitaško, apvalo - ką? pasąmonę? Ne, apvalo viską, iškuopia vidinius pasaulius, per 12-ka metų prifarširuotus klaidingais , sociumo išoriškai įtakotais, pasirinkimais ir įsisąmonintų poelgių atgarsiais.

Fiksuoju, kaip energetiškai tai vyksta. Atsiranda šalia žmonės, kurie geba įdėmiai klausyt, jiems lyg ataskaitas spontaniškai išguldau, atsiskaitau, kodėl dariau tą ar aną, dėl ko gailiuosi, ką daryčiau kitaip. Netikėtai paplūstu ašarų upeliais, gal net kibirais į pagalvę - be priežasties. Neišverktos emocijos - irgi apvalo.
Atminties ekrane ir realybės mistiniuose (cha- cha) susitikimuose periodiškai prasisuka "retro" - žmonės ir įvykiai, kurie esmingai įtakojo praeities ryšius su aplinka. Kad prisiliestum ir susivoktum - čia buvo gerai, o ten - smarkiai pro šalį ir žemyn.

Sunkiausia rasti - kam išpažinti, išmesti atsitiktines patirtis. Gi neisi pas žmogiuką su suknele klūpoti prie langelio. Ką jis supras? Pakako eksperimento su broliu Algiu, kai ėjau prieš 7 metus viso gyvenimo išpažinties, išrašiusi ploną langeliais sąsiuvinuką, kad ko nepamirščiau strese. Labai jaudinausi, gi sąžininga ir nuoširdžiai tikinti. Drėgnom akim į menamą mudviejų bendrą Dievą ir - stingdantis pasibjaurėjimo kupinas siaubas pavyzdinio gerulio katecheto akyse - astrologė???? kąąąąą?? žiauru, "ieškokite švaresnio kelio į Dievą".

Ieškau. Nežinau, ar tas, kuriuo einu - švaresnis? Niekas nežino. Tik Mirties laboratorijoje pasitikrinsim kiekvienas užterštumo lygį:))))
Ir vis tik - ant ko sukrauti Jupiterio energetinį paveldą? Juolab kad įprasta : žmonės šalia patys skuba išpažinti ir apsivalyti. Kaip pasikeisti rolėmis?

Japoniškas sodas prie Kretingos.Ten gal? Išsipažinti pirmoji puolė jo savininko motina - kiek tūkstančių įmerkė, kiek dar įmerks, kiek brangių sodinukų apgraužė zuikiai, kaip viską dėl sodo pardavė, bet namelių dar niekaip nepavyksta dastatyti. Palangiškių dzenas- dzinas:))) Nusiperki alkakalnį, ativeži japonų meistrų ir prievarta
šaknyji medelius vėjų pagairėje, dėlioji akmenis, mėgini per jėgą stumdyti vandenį, kad tekėtų pagal planą -čiurlentų. Kokia tyla? Stringantis verslas.

Išmeditavau vietą - Karklės akmenynas. Akmuo ypatingoje energetinėje zonoje, , žmonių nenudrengtoje vietoje, - jis sugeria, kristalizuoja informaciją. Jis - išpažinėjas Nr 1. Kad prisileistų - reikia išmokti tylėti. Į tylą atsimuša aistrų bangos, klaidų verpetai. JI - kaip nematoma raudų siena - pasiima persunkius patirčių ryšulėlius, klaidingas patirtis, atsiminimą apie bereikšmius žmones, išsiurbia sielvartą ir nuskaidrina sielos žvilgsnį.

Įvesčiau privalomas Tylos 7-minutes - mokyklose, bendrovėse, bendrijose. Sueina ir tyli vienas į kitą, po bendru tylos gaubtu. Tiesos akimirka - kai prajunti kiekvieno vietą ir giluminius tarpusavio ryšius, motyvus : kas yra kam dabar ir kuo bus rytoj, kas valdo , o kas bijo. Bendra tyla tą parodo nevalingais kūnų judesiais, įtampom ar ramiu pasitikėjimu, meile aplinkai.

Privalomų išpažinčių - prievartinės savireklamos iš mūsų kasminutę reikalauja nauja- teatrinė ar "bloginė" - gyvenimo forma. Nesukursi sau legendos, neapsinuoginsi -nebūsi įdomi, nepritrauksi dėmesio . Jei legenda skirsis nuo realybės - pėdsekiai į miltus sumals, ir bus - po legendos. Paprasčiau - atsiverti ir pilti be išlygų , ką darei, su kuo buvai - nereikia apsidraudimų ir pasiteisinimų, jei infogalai nesueina. O kas tuomet išgirs ir atlieps tai, kas lieka nutylėta kasdieniame reklaminiame rėkime, dalykiniame triukšme, nesusikalbėjimų žodžių šabakštynuose? Tyla - ji laukia nesulaukia atsivėrimų ir išpažinčių.