Kalėdų stebuklas, o Velykų - kas? Didysis pažadas.Jų šiandien gavau daugybę - viltingų pažadų ir prisikėlimų. Padarėm iš virtuvės fikuso art-altorių, apkabinėjau jį raudonojo Kristaus vympelais, suvežtais iš įvairių piligriminių kelionių ir šventų vietų, pliušiniais zuikučiais ir Velykų kiaušiniais. Nuotaikinga rytinė užstalė , manau, a.a. senelis būtų nusišypsojęs (cha, kai plati giminė nematytų). Irgi plačiai šypsojausi nuo pat pirmų spalvotų lukštų dūžių, nes pirmąsyk gyvenime prie stalo buvo tik artimieji.... na gal Tėvo trūko. Pagaliau galima buvo kvėpuoti ir matyti atvira širdimi mylimus veidus, be privalomos formalios dvyniškos kaukės , kai stalo lėkštėje matai kartą metuose atsispindintį svetimą, bet turintį to paties kraujo, žmogų ir nesumoji, ką jam sakyti, apie ką kalbėti? Galima kažką laužti iš piršto, o iš širdies juk neišlauši?
Tradicija - kaip anksčiau Šventraštis. Jos negalima liesti, varijuoti, ji privalo būti saugoma kaip relikvija. Buvau neteisi dar prieš kelis metus promindama tradicijų pritaikymą prie laikmečio dvasios. Ne, tradicija, paprotys - kaip šaknys, iš kurios auga tautos dvasios kamienas. Tradicijos reikia primiausiai vaikams, mažiesiems. Kaip žaviai lakstė būriais šiandien pakelėse lalaujančios mamos su vaikais ir krepšiais. JOs lakstė ne dėl Kristaus ar bažnyčios, o dėl savo šeimų dvasios stiprybės , dėl vaikų dorovės. Dorovės neįkalsi per vadovėlius ar pamokymus, pabarimus. Ją tik gali parodyti poelgiais: kai visa šeima draugiškai išgremžia švariai butą, kai kažkas netingi dažyti kiaušinius, puošti ir ruošti stalą. Stalą, prie kurio įvyksta jungtuvės Meilės dvasioje.
Trečią parą iš eilės fiziškai neatsilenkdama ariu - po žiemos tiek nulaužtų didžiųjų liepų šakų. Rengėm varžybas su skruzdėm - kas greičiau ištąsys šakas: ar jos pirmos sukraus skruzdėlynus-fukušimas prie mano rožių ir serbentų, ar mes spėsime nutįsti žagarus kuo toliau. Medžiai teikia jėgų, maža būdama tiek neturėjau energijos, kiek sukiodamasi tarp šimtamečių kamienų.
Kitomis akimis pamačiau tuos "ha",kuriuos svajoju paversti sodu. Kvaiša, kiek laiko gaišau landšafto kursams, sodo planavinmo vadovėlių šundravimui, pokalbiams su sodo dizaineriais. Forest garden - kai visą informaciją gauni iš tos vietos , kur esi, tereikia į ją su meile pažiūrėti ir pamatyti ART priemones, kurias pati Gamta kiša panoosėn . Prie jazmino patys sudygo šalpusniai, tereikia įsidėmėti - kur , ir tą vietą kažkaip kontūruoti. Po liepom - pačios sudygo žemuogių pievos, suplanuoti šampinjonai atpuola.
Velykų pabaiga - liūdnoka. Parduotuvėje sutikau 22 m. kaimyną Seriožą. Pirko 5 butelius degtinės. Vadinasi, mama jo verks, ko nors pats prisidirbs. O ką veikti 2 paras kaime ? Jaunimo šventės gi niekas nesuorganizuoja. Gers prie Merkio ir daužysis ant motociklų. Lenkės kultūrininkės vos kojas pavelka, visą savaitę pynė girliandas, puošė-gramdė Turgelių bažnyčią , žmonių ir šeimų šventei surengti jau nėra jėgų. Depardjė Vateliai išsivažinėję po anglijas, uždarbiauja.Kultūrkės juoduoja išdaužytais langais .O festivaliams pinigai net neskiriami rajonų biudžete. Laivalaikio turinį laimi Stolichnaja ir Ruginė... Kristus gi, net prisikėlęs, pavasario vakaronės nesurengs...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą