Vienu metu, paraleliai paspringau Aranofskio balaganine "Juodąja gulbe" ir įbridau į skaidrius šaltiniuotus igumenjos Taisijos bioko- laiškų vandenis.
Pirmasis per visus galus, pasitelkęs žydiško pseudopsichologizmo banalybes ir klišes, brutaliai išdulkino Balto Grožio idealą, patį Absoliutaus Estetizmo principą Visatoje.
Antroji - matuška- rusų aristokratų palikuonė, Puškino proanūkė, gyvenimo žygdarbiu įrodė, kaip Baltosios Gulbės išlieka nesuteptos mazutuose ir šiukšlėse, šmeižtuose ir engimuose, kaip atsirenka Žmones nuo Padugnių, kaip iriasi mėnesienos takais skleisdamos aplink Šviesą.
P.Čaikovskio priesaikas neginčytinas: jos visiškai atskiros - Baltoji ir Juodoji. Odeta ir Odilija.
Viena - orientuota į dangų, pozityvo nešėja. Kita - šio Žemiško pasaulio karalienė, nes valdo įrankiais, kurių Baltoji niekada neturės -aistrų, garbės troškimo, manipuliacijų energija - klasikiniu Valdžios instrumentų paketais.
Taip, Žemėje laimi Juodosios. Joms čia tarnauja viskas - laikinas Kūno( biomolekulių rinkinėlio) - triumfas, Žemės maginio magnetizmo jėgos (jas dar vadina Pragaru, demonizmu).
Baltosioms skirta - amžina Meilės istorija, besidriekianti per inkarnacijas, Visatos infosrautų kilpas. Čia, tarp gyvūniškų instinktų , joms svarbu nesusitepti, neužteršti savo sąmonės juodais inkliūzais, nuplauti jos atsitiktines dėmes liūdesiais, džiaugsmų ir kaltės ašaromis.
Vos tik žengiu per neapdairumą žingsnį į Pasaulį, neužilgo ima kaltis juodieji sparnai, persismelkiu
pasaulietinių žaidimų praktikomis - konkurencija, sprintu, lyderiavimu, garsių pavardžių ir sertifikatų kolekcionavimu, juodųjų gulbių , skriejančių link Šlovės švyturių, rimbavimais: "ooo, žiūrėk, Palmyra astrokalendorių išleido! o kur Tavasis? nagi nagi paskubėk, bo nekviesim į TUOS vakarėlius... ooo, kitus rodo per teliką , o ko Tavęs nerodo? Esi pilka, niekam neįdomi pelė? nyki šeimos pagalvė? " Ak... Kiek sykių tai esu girdėjusi iš nedvasinių ...Nesuskaičiuojama... Net nepastebiu, kaip pasidavusi aplinkos lūkesčiams, jau bėgu-skubu kažkur, rėkiu ant dukters, kad irgi nespėja su Laiko sprintais, atsilieka nuo lyderių... Virstu trumpam Juodąja gulbe, su ledėjančia širdimi. Bet , dėkui Dievui, vis trumpiau šios kilpos mane išvilioja.
Naujais laikais vis dažniau reklama- celofano popierėlis - išdūrinės turinį. Štai perki vyną - klasikiniuose vyno buteliuose, o jame bealkoholinis, to paties skonio. Smegenys apsimeluoja - apgirsti pradžioje, kol susivoki - BAJERIS, tapai bajerio auka. Kaip A.Nedzinsko l"vestuvės" . A.BOSO "laiminga santuoka'", A.Kubiliaus "drąsi lyderystė", Medvedevo "prezidentavimas",
Chodorkovskio "disidentavimas". Forma meluos turinį, balta bus maišoma su juoda.
Štai Aranofskis jau masiškai apšmeižė rusų baleto - žmonijos kultūros lobyno - esmę. Milijonai žiūrovų gal ir patikės ta Ninos "karjeros istorija"? Nagi neteisus "fontanas'"- nepatiria tokių iškrypėliškų psichozių talentingos mergaitės rusų baleto mokyklose , kaip žydaitės, garbėtroškų motinų spardomos-stumiamos link "silva rerum" sėkmės. Rusų balerinas atrenka nuo mažens tokios konstitucijos ir motyvacijos , kad joms skraidyti scenoje ir kurti grožį - malonumas, misijos.
Neužilgo ir vavorykštinės transvestitinės Odetos-Odilijos mosikuos libidais žydruose-ružavuose ežerėliuose. Dvasinio žmogaus misijos šiame cirke, makalynėje, juodo-balto pilkame kokteilyje, atrinkti ir ramiai, griežtai, be kompromisų įvardinti: kas yra kas. Kad juoda yra juoda, o balta - balta.
Tai įmanoma visiškai atsiskyrus nuo pasaulietinių barščių, nesusitepus jų burokavais tirščiais ir vaivorykštiniais muilo burbulais. Einant savuoju šviesos taku.
