2010 m. sausio 22 d., penktadienis

Neišgirsti vaikai

Ir vėl naktį sąmonė buvo pašaukta tų, kurie neišgirsti. Netyčia prieš miegą praėjau pro įjungtą televizorių, dėmesį prikaustė jaunuolio veidas. Muzikos akademijoje repetavo būsimi teatralai, studentai Panoramos siužetas apie švietimo reformos barjerus menininkams per stojamuosius.

Koks nuopolio, ištvirkimo paženklintas veidas. POROČNOJE LICO.... Prieš užmigdama ilgai mąsčiau, kokia patirtis formuoja tokius kaliguliškus pošlykyščius veidus..., kokius pragaro ratus turėjo praeiti šis jaunuolis, kad net ne aistrų , o pragaištingų eksperimentų šešėliai nugultų ant jo veido... KOkį modern orinį meną jis pajėgus sukurti?Dangų iš jo jau atėmė amžiams. Gi Koršunovas visų gavenonių neįdarbins, nors... pornofilmų industrijai irgi reikia aktorių su akademijos diplomais...

jergutėliau... vadinasi, pasigilinau į temą..., sapne sąmonė nuklydo į jo ištvirkimo ištakas. Koks košmariškas, stingdantis, dostojevskiškas reginys ... Internatinio tipo stovykla, paaugliai, vienas guli leisgyvis, miega kaip užmuštas palatoje. Stebiu aplinką, matau kito vaikinuką žebenkšties akimi , pachanas -vierchas... Paauglė mergaitė kužda į ausį: "jis čia -vadas, čia toks prisirašymo ritualas, jis permiega su visasi naujokais, nurodo, kam dar galima, kiti bijo jam nepaklusti..."

Klausiu: kodėl tą darote?Ji: "tėvai įkiša visai vasarai į stovyklą, o čia nėra kas veikti, 2 mėnesiai, prisigalvojame įšventinimo žaidimų, aukėtojoms neįdomu ..." Bandau aiškintis: "bet juk tai kriminalas!" Ta pati mergaitė užginčija: ne, būna visai nieko dalykų, vis įdomiau, nei namie lindėt.""

Ryte atsibudau kaip po karo, su skaudančia širdim, webe šmestelėjo baba-jaga šalaševičiūtė, atsakingiausia, nes nesukuria sistemos, kuri gelbėtų vaikus nuo pornovaikystės...

jiems esu laidininkė-tarpininkė , bet kuo galiu pagelbėti? tik įkvėpti ir praginti GALINČIUS kažką realiai keisti...

kitas sapnas -2 metų senumo: vaikštau Operos teatro požemiais, o ten kaip karo traukinio kupe, prisigrūdę miegančių vaikų ant narų, splino atmosfera, einu siaurais praėjimais, žiūriu į jų miegančius veidus, budinu, bet jie nusisuka į sienas ir kaip kokone, komos būsenoje, niurkso, Skablauskaitės stilistikoje i....Ateina vis naujų, ir kaip zombiai - gulasi,kad užmigtų ... Tai - talentingi vaikai, kurių niekas čia neatrado... realybvėje - su užmigusiom sielom, užgesusiom akim ...

Nežinau, nežinau, kur rėkti, kokiais varpais skambinti, kad yra kaip yra, kaip naktiniuose košmaruose?