Daugtaškiai

Pažiūrėjau atsitiktinai Morozo "Tašką"
http://www.imdb.com/title/tt0820153/
http://www.kinoafisha.ru/index.php3?status=1&id1=3211

lyg pratęsimas mano vidinių apmąstymų apie naujus gyvenimo kelius, kurie - žiaurūs ir reikalaujantys žaibiškos reakcijos, mat delsimas jaunam, praradusiam visas atramas , tolygus 100-tiniu parsidavimu ir įvairių lygių prostitucija... Juk dirbau media-prostitute, žinau, kaip sunku ištrūkti iš rinkos lažos smagračio...
Ir drastiškas Pazolinio "Salo... " http://www.imdb.com/title/tt0073650/ nebeatrodo iškrypėliška sado-fantazija, o - pranašiška ateities realybės vizija.

Kaip, kokia kalba kalbėti su naiviomis, tikėjimu gėrio pargalėmis užliūliuotomis mamytėmis? apie tai, jog vaiko būtį išorėje pirmiausia reikia filtruoti per jo pedagogų-trenerių padorumo prizmę. Kad mažų modeliukų pasirodymas uždarame klube nėra jų laimėjimas ir gėris , o didžiausia gėda visiems ten susirinkusiems suaugusiems, kurie leidžia filmuoti įtartiniems seniams numakijintas mažuliukes....

o kaip tuomet naujame žiaurėjančiame pasaulyje pažinti gėrį ir žmogiškumą, kuo tikėti? ieškau atsakymo... Dvasingumas: tik tai - skydas ir atrama.... Be Dievo - nė žingsnio...

Vilkai

Neapšviestame kelyje Turgeliai-Jašiūnai buvau pagainiota 3 auto, su pramogų ištroškusiais vietiniais ralistais. Junginėjo tolimas šviesas, stūmė į kelkraštį, mėgino blokuoti iš prieko. Gelbėjo Tarantinas - o Death Proof ir Kill Bill, jo vaizdiniai įkvepia ir duoda vidinę sutelktą jėgą, šįsyk ištrūkau su neaplamdytais šonais...

Nuliūdau, nes jų auto-žvėriškumas susišaukė su niūriuoju pranašinguoju sapnu, kur viena kaimo kelio kryžkėlėje tamsoje pagaliu atsimušinėju nuo piktų šunų, trukdančių nueiti pieno. Nejaugi nukrypom galutinai, negrįžtamai į šį ateities scenarijų?

Kaip viskas sparčiai keičiaisi, New age matricos simbolių-reiškinių aplinkoje daugėja ... Vilkai tampa artimesni už žmones.Močiutės pasaka apie vilkus vaikystėje atrodė siaubo viršūnė: šeima su mažyliais naktį per pūgą pasiklydo su vežimu miške ir juos persekiojo alkani vilkai, raudonom degančiom akim.... kaskart tirtėdavau, ar jiems pavyks pasprukti... o gal šįsyk močiutė užmirš laimingą pabaigą, ir vaikai bus sudraskyti....kiek jaudulio, cha.... dabar viskas vyktų priešingai: vilkams tektų bėgti nuo agresyvių dvikojų...
Šiandien vilkų visiškai nebijau, galiu eiti savo girioj naktį viena, net be mobilaus, iš nuojautos, vidinis tikėjimas - saugo ir nuo laukinių žvėrių, tiksliau...pati juos galėčiau jau saugot nuo klimkynės medžioklių...Nakties miške iš tolo jauti -užuodi žmogų, jo agresyvius ar taikius laukus...
Saugotis jau reikia žmonių....jų tarpe vilkų daugėja...