2010 m. vasario 11 d., ketvirtadienis

Glaudūs ryšiai

Gyvenimo būdas tampa vis keistesnis ... it kokios raupsuotosios :)))) Lyg kokia paranojikė iš anksto šniukštinėju, koks vakarėlis, su kuo pasisėdėjimas , kas dalyvauja renginyje. ... Jei su atsitiktiniais per glaudžiai susieinu - grįžus naktį, per sapnus eina vaizdiniai iš jų praeičių-ateičų,sąmonės ekranas transliuoja jų filmukus, nuo kurių dažnai tampa bloga , pykina , kelias dienas dar valausi svetimas mintis ir jausmus. Gerai jei jie - pozityvūs,švarūs, aukšti, - po jų lyg euforija, skrydžiai. Lengvumas ir skrydžiai, pozityvios informacijos srautai - su niekuo ilgiau nebendravus, iš savęs....


Kaip bendraus ateities žmonės? Kaip Austėjos Augustinas - pribėga, žaibiškas sąlytis, informacijos nuskanavimas - ir tekinas tolyn (jei žmogus netinkamas jo chemijai) arba prilimpa(jei apykaitos - maitinančios, energizer) .

Reikia ieškoti savų pagal biochemiją (dvasinį rezonansą), pagal darnų astrokompozitą .
Vibruojam nevibruojam? Ar geros apykaitos eina? Liūdniausia, kai būna ir apsidžiaugi "supervibruojam", bet irgi įsijungia senos dogmos " o ką pasakys "visuomenė", kaip čia mes atrodom - amžiaus ar lyties, socialiniai ar pareigybiniai skirtumai "moraliai-sugraduotai visuomenei" atrodo peržiaurūs.... pasekmė - žmonės nutraukia bendravimą, kuris energizuotų ne
tik juos , bet ir aplinką.

2 žmonės Visatoje susitinka, kad ji suskambėtų darniais arba disonansiniais sąskambiais - kaip prasminga!... Bet toks požiūris įsigalės gal po kokių 150-200 metų. Dabar dar "visuomenė" poruos ir skirstys pagal naudą ir biologiją...

Na jo.... norėčiau nuoširdžiai pamanifestuoti gėjų parade su vėliava tik todėl , kad bet koks laisvas žmogus gali ir turi teisę reikštis, kaip tik nori , bet... nagi "ką žmonės pasakys, gal vaikai dėl manęs nukentės" ir ... marš į sociumo narvelius....

Štai antra diena - juoda depresija, vienatvė smaugia gerklę ir pasyvus sąstingis stabdo greičius, nors pagal stars ir objektyviai turėtų būti - visakeriopa "Žalia gatvė".Persiėmiau masažistės gyvenimo turiniu.... Įtrynė į mane vienišos našlės gėlą, esu sklidina jos"liūdnos, pasyvios, laukiančios pensijos informacijos", nors techniškai ji dirba - perfect, stuburas tiesinasi akivaizdžiai.

Įdomu stebėti, kaip vis dažniau susikerta seno pasaulio taisyklės "reikia,pareiga,nauda" ir "ar tau asmeniškai energy bus up ar down, ar nušvisi-pagyvėsi ar nusmigsi-patamsėsi".

Štai vykstu į koncertą, ir... statosi blokai at blokų - mašiną užblokuoja, kelnes aptaško, parkuotis nėra kur" - viduje jau imu kikeknti - bus visiškas šlamštas, geriau apsisukt ir čiuožt ten, kur prasmingiau- įdomiau. Tačiau senos taisyklės suvaržo teisingą norą: " bilietai - brangūs, gal ką įdomaus vis tik išpeši, bus apie ką pakalbėt su draugais " ir kiti panašūs mentaliniai kabliai stumia ten, kur tik veltui eikvosi energy, kur gale paaiškės, kad ties pirmu bloku reikėjo natūraliai apsisukt ir eit ten, kur veda širdis , o ne bilietai, nupirkti "pasidavus klaidinančiai reklamai".

Hm... visuomenė irgi virsta didžiuliu "klaidinančios reklamos stendu" , ir vargšai tie, kurie tiki jo neoniniais užrašais - titulais , nuopelnais, įdirbiais, autoritetais....