Šventos paslaptys

Kaip keistai veikia Selena , einanti per mano Saulę. Vėžys - paslaptys, mistika. Eini paskui dingstančius akivaizdžiai pėdsakus ir vis prunkštelni - aaa, va kodėl to nereikia, aaaa, va kodėl tas dingo.
Pirmasis dingo kelias į šį blogą. Instaliavosi kažkokia crazy FB versija, per ankstesnę moment patekdavau į BLOGĄ. Dabar pasimetu, o adresų neprisimenu, tingiu juos seivintis. Aha, vadinasi prioritetuose Blogą reikia stumti į galą, vadinasi, nereikia viešinti dvasinių potyrių. Supratau, pasitaisysiu. Ibelhauptaitei ir Iliuminatai nereikės viešai teisintis dėl to , kad neveda dvasinių dienoraščių. Juokauju, ne dėl to nereikia :))) Justei paliksiu idėjų spiečius, lai publikuoja tiems ateity, kurie neuždavinės kvailų klausimų: " ar tu ragana?". Neeeee, aš ne ragana, ne angelas, ne Dievo žmogus, ne psichė, ne šulerė, ne mokslininkė, ne ... ne... ne. Esu niekas, beasmenis žinių kanalas, po truputį suvokiantis kad ir paslaptys yra - vertybė, ir jas reikia saugoti net visuotinio viešumo laikais

Vėliau dingo šviesa Senukuose, kai kasininkė bėgo atrakinti stelažų su slidžių teplu. Aha, vadinasi, nereikia tiek laiko skirti žiemos sporto pribambasams,ir žvakės paprastos ištrinti kaime slides užteks.

Dingo visas tekstas į svetainę apie Jurgitos išniekinimo istoriją. Su priežasčių smulkiais išvardinimais, astrologine analize, visuomenės kontekstu ir išririšimais,kaip mums visiems gyventi po to, nors užseivinau - 100 proc. Aišku, kodėl dingo. Nereikia maitinti šventais dalykais psichokomersantų, kurie supošlins informacija pagal savo suvokimo lygį ar jos dėka užgrobs projektus, skirtus pozityviems progresoriams, neturintiems tiek agresijos lįsti, lipti per galvą ir savireklamuotis. Kas gera, iš aukščiau - tik geriems arba tikslinei, siaurai, pajėgiai įgyvendinti idėjas, auditorijai. Kam reikia, - sužinos, ką daryti toliau per sapnus ar tuo laiku, kada reikia. Kaip jautrioji Indrė- paskambino, nes labai reikėjo. O būčiau rašiusi jai anksčiau - nesuprastų, nes dar neatėjo laikas.

Kaip tą jaučiu- kad reikia išlaukti, kol žmogus bus pasirengęs tam tikrai informacijai. Esu nekantri - dažnai puolu rašyti iškart, gavusi užklausą, o iš atsakymų pamatai, kad įvyko kurčnebylių dialogas. Tavo teksto tiesiog dar NESUPRATO, adresato sąmonė dar nepakilo į adekvatų lygį.... stengtis versti į j kitam suprantamą kalbą - perdidelės beprasmės pastangos ir laiko sąnaudos.

Skaičiau naktį naują Pelevino knygą ir kaifavau -koks intelekto ir modern požiūrio smaragdas. Į galą užsiėmiau etimologine statistika - kiek žmonių iš mano rato, ir iš FB palaikančių, pagautų jo kampą? Gal 30-mt. Super! Yra dėl ko gyventi ir tylėti ! Kaip visus juos myliu, juk mūsų FM bangos dažnis - vienodas!

Auka ant abuojumo aukuro

Vakar vis sukosi, pagaudavo virtinėje darbų mintys apie abuojumą, abejingus žmones. Dar kilo noras šia tema parašyti emocingą viešą šūksnį, iš abuojumo kiauto išgliaudantį bent ką nors. Susistabdžiau, nes beprasmiška, jei asmuo abejingas - jo nepramuši, o jei širdingas - tik paaitrinčiau jo nuolatinius meilės sopulius dėl kitų.

Abejingiausia, pasirodo, esu aš. Sukrėsta 13-metės Jurgitos žūties, atsidariau jos h-pą ir... pakirto kojas. Galėjau ją maldomis išgelbėti, vaikui nereikėtų taip žiauriai, per tokią kančią aukotis, atpirkinėti mūsų didėjančias, kaip sniego lavina, nuodėmes, atstatinėti meilės/nemeilės, gyvos dvasios balansą, be kurio žmonija Žemėje yra pasmerkta.

Įrašas jos dienoraštyje - "ar turiu pasirinkimą?". Tai, apie ką seniai rašiau - vaikai atpirkėjai - kaip kažkada Kristus, šventieji, šiandien - jie, laibi ir šviesūs, šviesiaakiai, per ligas, per pasiaukojimą lenda žvėriui į nasrus (Karolis, kaip ir dauguma jo aplinkos - jau žvėris, ne žmogus)..... Galėjo,ji galėjo turėti pasirinkimą, jei didesnė dalis užsiimtų tuo, kam yra pašaukti - aš melsčiausi, o ne kalčiau už kapeikas kremliaus kolaborantams alfiečiams horoskopus, jei bent viena iš jos moterų kamynių, mokytojų - būtų bent kiek jautresniame su ja ryšyje. Esu tikra, kad Adelės mokiniai nepasiryžtų tokiai didelei AUKAI, nes mano kultinė mokytoja - pati yra pavyzdinė kasdienė auka, pripildanti savo abejingėjančius auklėtinius meile ir gyvenimo spalvomis, gaivinanti juos dvasiniam gyvenimui. Jei pašauktoji mažylių psichologė nežaistų futbolo kvailų bobų čatuose - pagimdys ar persileis? Jei sielos dainius nespoksotų kaip užkerėtas į moterų genitalijas. Jei tikroji motina teresė nekaifuotų rusių virtualios religijos garinėse pirtyse it mažas vaikas, alpėjantis dėl toksinių klijų troškiame polietileno maišelyje ... jei ,. jei...

Kiek jų dar bus? Kiek tyrų mažųjų aukų nesužinosime. Žinojau, anksčiau visada žinodavau, per sapnus būdavau įspėjama - kieno eilė ir ką dar galiu padaryti, ar mano jėgomis, ar judinti kažką dar....Kodėl tapau kurtesnė ir abuoja? Va gėlyčių prisipirkau, apie jas skaitinėju, vazas gražias joms derinuosi .
Va kremuką su Q10 rinkausi iš aprašų gal valandą webe. Va jaudinausi kiauras naktis, kaip ten
sekasi einasi eiliniam abuojumo karaliui. O Jurgita pasirinko. Viešpatie, kaip tai nepakeliama....