Užkabino giliai asteroidas ORCUS - šukavau per astrobazes ir- lyg pavasarinė Žemė - vertėsi-gulė šviežiais garuojančiais arimų pylimais, mano vidiniai asmeniniai ir bendriniai velnio įvaizdžiai.
Ok, krikščioniškasis - buvo gundytojas seksomanas - tas, kas pakišo adomo-ievos porytei obuolį, įjungė juodviems Kundalini žaibolaidį - Tantros žaltį, išrangantį abu link Dievų, prilyginantį juos Dievams, pajėgiems valdyti likimą, įžvelgti, koks dvasinis veidas slepiasi po juos supančiomis kaukėmis, pakilti į astralą ir keliauti laike. Šėtonas gundė Jėzų dykumoje. Cha, realiai tai buvo paties Pašauktojo psichoakistata su praeities "ydomis", praeitų inkarnacijų neigiamomis matricomis, išsivalė bičas per vidinę kovą kapitaliai, pavydžiu.
Velnias Žuvų eroje buvo - svarstykliškas - dailus jaunikaitis, ar femme-fatale, gal išsidarkę stileivos - jie gundė ir griovė socialius ryšius, norą ir gebėjimą mylėti, aistromis sudegindavo protą, vėjais švaistė laiką ir turtus. Svingeriai tipo, patvirkėliai ar lošėjai lovelasai. JIe sugriaudavo žmogaus autoritetą ir jo kolektyvinius energetinius saitus.
Naujas velnias jau kitokių - mergeliškų pavidalų. Jis britkiai negražus, kaip Sarkozis, arba pilkas akiniuotas žiurkiukas, kaip Rubikonas. Tačiau velniškai įmantriu protu pavergiantis visą šalį per schemas, mokesčius ir teisinius susitarimus. Modern velnio įrankis - INSTRUKCIJA, Įstatymo RAIDĖ. Jis aklai, ir - o siaube! -uoliai, profesionaliai, su visa elniško proto vingria išmintimi vis tobuliau ! vykdo kaip paklusnus sraigtelis kažkieno nuleistas instrukcijas ir reglamentus.
Neužmiršiu apokaliptinio siaubo, kai pavėluodavau pirmoje darbovietėje 1 minutę! Reikalų valdytojas, kurio gyvenimo kvintesencija tapo tos įstaigos REGLAMENTAS, kone šventraštis, - nurėždavo premijas, kviesdavosi aiškintis. Kai po pusmečio atsibodo drebėti ir atsiprašinėti, supratau , kad reikia stablizuoti emocijas perkandus jo šachmatų stilių, minčių eigą. Jo fetišas buvo -" tragedija, pasaulio pabaiga, jei pavėluoji 1-5 min" - pavėlavusįjį buvo gatavas su žemėm sulyginti, tarkavo kaip krieną. Kontrfetišą suplanavau kitokį - vėluosiu 30-40 min. Cha, tokia didelė Laiko nuodėmė netilpo į jo velniška sugraduotą minčių reglamentą, jis sekė ir įkyriai tikrino vien tuos, kas drįsdavo vėluoti ryte 1-10 min.
Ir - ką? Su- vei-kė. Kabineto raktą nuo skydo lygiai 9-tą paimdavo ir įkišdavo durysna kolegė, už dovanėlę, žinoma. Bet užtat Velnias buvo tyrai ramus, nereagavo, gi nevėlavau tas šventas minutes. Kartą vėluodama pagal savo pusvalandžio kontrplaną net susidūriau su Velniu lifte. Maloniai pasišypsojom, pajuokavom. Į jo pedantišką galvą net negalėjo tilpti toks įžūlus vėlavimas:)))
Velniškumas žmoguje veda į EMOCIJŲ paralyžiųs, nuolatinius stresus dėl persekiojimų ar plano reikalavimų neišpildymo. Iš to - guzuojasi vėžiai, vedantys į mirtį. O greita mirtis ir yra kiekvieno save gerbiančio velnio tikslas.
Velniai dirbo KGB trojkose - išmušinėdavo žmonėms dantis pagal skundus ir instrukcijas. Velniais tampa pilki medikai vidutinybės, negelbėjantys žmogaus gyvybės, nes tai neva ne jų rajonas, ne jų specializacija.
Instrukcija, autoatsakovai, ciniški otmazai, jėga įgrūsti kasos aparatai, nepriimti pavėluoti dokumentai, teismo nutartys kartais tampa velnišku peiliu, papjaunančiu gyvastį, meilę, gesinantys socialias idėjas. Persekiojami žmonės tampa pikti, pavargę, asteniški ir agresyvūs - tai irgi Velnio planas.
Viešų velnių brigada šiandien vis triukšmingiau interpretuoja Šventą raštą ir sprendžia - kas geras politikas, kas blogas, kas doras žmogus, kas raganius, kam gimdyti, o kam ne. Užsiparinę tekstuose ir citatuose jie jomis žudo likimus, svajones, būsimas gyvybes.
Velnio kultas -
formatas, minutė, numerologija, linija ar brūkšnys, kablelis, guru citatos stabas - oooooo, MOkytojas taip saaaaaakėėėėėėėė, o siaubeeeee, tu ne tokiaaaaa, kaip mano mokytojas saaaaaakėėėė.Ir velniukai žybsi persigandusio suvelnėjusio žmogystos akyse, kiekvienoje jo odos poroje, įtikėjusioje RAIDE, o ne savo jausmais ir pajautomis.
Geras dalykas GOSTAS, normatyvai sertifikatai - jie reitinguoja, neleidžia iškišti brokuotų daiktų, bet ne ŽMONIŲ! Kai koks nors vienas pats pradeda išvedinėti ir sapalioti, kas yra formatas, o kas ne - tai jau velniškas darbelis. Velnias dabar - statistika, skaičiukai, numeriukai, schemelės ar patogios, tik kažkam išskirtinai patogios moralės ar filosofinės dogmos, kuriomis pridengiai ciniški interesai ar gėda.
Oj, kokia graži daili statistika gula ant premjero stalo, kaip blizganti statulėlė, baltoji lelija. Ir jis, patikėjęs skaičiukais, užsigrožėjęs statulėle, imasi įtikėjęs raikyti žmonių likimus, mūsų žemės kultūrą, jos ateitį per išmokas ir procentų nurėžimus.
Velnių ir raganų pilnos Lt vidurinės - jos kabina vaikui etiketes ir psichoverdiktus, įgrūda į jo pasąmonę PAŽYMĮ, o ne žmogiuko pastangas siekti žinių...
Sapnuose velniški, sėjantys mirtį, žmonės dažnai man rodosi gyvūnų pavidale. Geruosius matai kaip dvasinus švytinčius baltus veidus. Šventuosius - kaip energetinus kamuolius, akinamai tviskančius plazmos rutulius, kurie sapne skrodžia mane kiaurai. Regimi žmones - kaip žmones, tik ūgiai skiriasi, vieni didesni, vos telpa į mano astralinius ekranus, kiti - neūžaugos, vieni miega, kiti pyksta ar liūdi, treti slepiasi, bet jie žmonės, gyvi, ne velniai. .
Velniai, kaip Bulgakovo Begemotas ar Hofmano katinas - jie šias laikais mituose, naujuose archetipuose, sapnų vaizdinuose jau - žvėries pavidalo. Orwelo gyvuliai. Lapė-snapė, mėginanti įkąsti,. Cha, realybėje gera pažįstama, vis pageriam kavos kur.
Arba didelė tarškanti papūga. Arba vilkė, apdergianti mano sodybos gražiausisu kampelius.
Realybėje - tokia kuklutė draugiška mergina, ieškanti gyvenimo prasmių, bet su šaltu fosforicuojančiu žvigsniu ir juoda mirties aura fotografijose. Nebijau jos,bet draugauti - kažko nesinori...
Mansonas - ne velnias, viso labo miela jo imitacija, švelnus muliažas. Velnias -komercinė fonogrmščikė, tiksliai išpildanti rinkodaros planą. Hofmano tampoma paklusniai lėlė. NIekas neverčia jos produkuoti garsų lavonus, pati dėl pinigų aria, vadinasi ji - velnio porūšis, ne jos prodiuseriai . Velnias - gėjus Rodomanskis, Tolerantiškos jaunimo sąjungos aktyvistas, baudžiantis kiekviena netyčinį komentatorių ir sėjantis masines laisvo žodžio baimes. Velniai - prokurorai, uoliai vykdantys jo nurodymus. Pagal įstatymo, o ne žmogškumo, raidę. Pagal mirtiną Velnio planą :)))
