Senokai jų nemačiau tokių - viltingų, greitų ir džiugių. Būriais laigo. Gal 4-5 metus jos buvo dingusios iš Vilniaus centro ir senamiesčio padangių, užleidusios vietą tingioms rajoms Vilnios antims, piktoms bobiškoms-katechetiškoms varnoms ir pilkiems, kaip vilniečių kasdienybės rutina, balandžiams. Gi vaikštau nuolat užvertus galvą į dangų,jo panoramų ir sparnuotų taškų kaita - pastebima, fiksuojama dienų tikslumu.Kai prieš mėnesį pamačiau jas virš Sporto maniežo Žemaitės gatvėje - pamaniau, atsitiktinumas.
Bet - jos jau drąsiai šoka-nardo, vaiko į pašalius varnas, virš Rotušės - Vilniaus valdžios epicentro! Šviesių vilčių pranašės, atgimimo žinaisklaidininkės. Paukščiai - žmogaus ar bendruomenės gyvenamųjų erdvių dvasios naujieji gyvieji simboliai. Kregždučių mano mieste dar nedaug - gyvųjų dangaus žirklių - bet jų YRA!
Stebėjau jų baletus virš Rotušės kraigo ir meditavau, gal ko nesuprantu apie Kubilių - gal destruktyvus gnomas kažką daro tokio užslėpto giliai nematomo, progresyvaus, kas išprojektuos mūsų bendras ir asmenines svajones į gražias -šviesias ateiteis magistrales? ... Ne, godūs pavydūs gnomai neskraido ir kitiems dangaus nedovanoja. VILNIUS - Vilniaus naujoje valdžioje atsirado prošvaisčių , aukštų vertikalių.
Kad tik jų nenukirstų konservų-socdemų husquarnos...
Tušu virš Rotušės-
Kregždžių dailyraščiai,
Metraščių natos -
Vilniaus klavyruose.
Betono įspraudai
Vaiko grimasose
Dyla, išsitrina..
Šypsenos - klasėse.
