2010 m. balandžio 23 d., penktadienis

Švytintys kamuoliai

3-syk sąlytis su neįprasta materijos forma - švytintys kamuoliai, lyg mirksinčios žvaigždės-saulės Hubble klipuose - dujinės-helinės-plazminės formos.

Pirmąkart sapnavau prieš kelionę į Kiniją. Pakeliu sapne žiedą ir jo nefritinė žalsva akis didėja iki didžiulio nefritinės spalvos kamuolio, kuris persismelkia per mane, tarsi susigeria, nušvintu jo skaidrioje žalsvoje šviesoje. Kinija buvo viena didžiausių dvasios dovanų. Kai meldžiausi paskutinę kelionės dieną Šanchajuje priešais vienintelį išlikusį Nefritinį Budą - šypsojausi, nes jo žalias švytėjimas tarsi užantspaudavo viską, kuo ten praturtėjau

2-syk - prieš Br. Perry koncertą - sapnuoju, jog renkuosi švytintį ciklameno spalvos brangakmenio trikampį luitą . Jo šviesa vizualiai-materialiai pripildo mane. Perry- Vėžys, jo saulės materijos - dvasios atspalviai - rausvi, irgi .. išnešė į orą, pripildė jėga jo generuojamos dvasios garsai ir spalvos

Vakar sapne kaktą palietė akinantis kaip deimantas kamuolys, persmelkė, tarsi smegenis kas nutviekstų 100000-tine voltų šviesa.

Skaičiau prieš tai apie atsiskyrėlį Vitalijų, no comments.... man- suprantama, kas jis ir kodėl , koks tyras balandis nutūpė žvėryne, proto ir šablonų vergams - beprotis infantilas, šyza, su libdinių energijų iškreipta tikrove

http://www.vselprav.org/library/o_gizni_shiarhimandrita_vitalija.htm

Po jo skrydis - nerealus, irgi no comments, nes sakralių dalykų neina viešint, sau gal įdomu fiksuot laike ... Ryte atsibudau kaip rožyne, dar su - anapusiniais kvapais ,spalvom, pajautom, neapsakomos palaimos pojūčiu ... Ir toks.... craaaash, bac sparnais į kietą žemę čia sugrįžti... Tarsi vėl kas uždėtų kryžių....Tokiais rytais jaučiuosi lyg kosmonautė - sunkiai dėliojanti kojas po nesvarumo būsenų ...

Vienetai tokių, kaip jis : žmonių- žvaigždžių, kurių dvasia yra liepsnojanti, judri, kamuolinė, atotrūkyje nuo žemės traukos - daiktų, buities, problemų, schemų ir naudos gręžimo .... Jų net negali vertinti žmogiškais matais - tik lygiuotis į tai , kaip jie gyveno...

Liūdniausia nutūpus po skrydžių matyti aplinkinių užsigrūzinimą smulkmenomis, kainomis, emocijomis, pykčiais,ego priekaištais ... Liūdna iki ašarų, kad dauguma taip toli nuo Dievo, nuo savęs, nuo dvasinio gyvenimo šviesos ir tikrųjų turtų .... Formalinas rulezzzz