2010 m. birželio 24 d., ketvirtadienis

Žemės galios

http://dirpd.am.lt/VI/article.php?article_id=114


Stumdžiau solarą. Max planui - sutikti solarą Piteryje ir gauti geriausias žvaigždes metams atsidūrus po Nevos dangum tam tikrą val.minutę - neužteko lėšų-laiko. Kažkiek gelbėjo Dieveniškės.Pažeistas Saturnas (tėvo užsispyrusi vienpusės moralės kritika, kuri akmeniu kabo mano astrale) - nusistūmė toliau nuo Asc, į sapnų sritį.

Taigi 13.o5 atsidūriau kaip tikra astroprofė Dieveniškių centriniame liepų parkelyje, šypsodamasi į gatvės vardą : GERANORIŲ. Vat kaip, yra kokių nuostabių gatvių! Geranorių gatvėje stovėjo pats nuostabiausias paminklas pasaulyje X-išvaduotojams - postamentas su artileriniais sviediniais. Be užrašų (nugramdyti) ir be akmeninio nac. kario su kokios nors šalies antpečiais, ant pjedestalo.Tinka visoms ist.epochoms ir valdžioms. Lietuviams, lenkams, rusams, baltarusams, cha-cha...

Dieveniškių kilpa- unikali, viena lietuviškesnių vietų, lietuvybe alsuoja pati žemė, pilkapiai,trobų ornamentai. Stakų konglomeratai - ryškios pagonių šventyklos liekanos, iš Avino epochos, 2,5 tūkst. m.pr.m.e.-500 m.e, kai žmogaus sąmonė Dievą garbino per akmenį ir akmeninius statinius, akmens skulptūras...Katedros aikštės pagarbiai tylus garbinimas, neįleidžiant ten miesto jaunimo - grynas pagonybės ruimentas sąmonėje, cha...
Dar juokinga, kai šiandien sakralūs akmenys, šventyklų liekanos, yra aprašomos neva "protingai, moksliškai" , tik geomorfologiškai , kaip ledynmečio palikimas, ginamos iš to disertacijos, rimtais veidais... vaikų sapalionės...

Apsidžiaugiau, radusi Stakus - 30 km nuo sodybos, visai arti nukakti medituoti, semtis etnoso info ir jėgų iš 1000-mečio Stakų ąžuolo, lyg Avataro sielų medžio, galingiausios Kosmoso eko-pastotės prototipo. Norėčiau ten panakvoti-pasapnuoti, stebėtinai aukštų dažnių vieta, ją energetiškai jauti iš tolo, dar tik artėjant prie Stakų miško.

Juokinga šalia Stakų galiūno patampa mūsų etnologija - besikapstanti rašytiniuose ir ekspedicijų šaltiniuose. Prisiglaudi prie gyvo metraštininko Stakų ąžuolo - ir istorija šnara į smegenis mitais, veidais, aimanomis, pergalėmis. Žmones galima išvežti į Sibirą, o štai mokų ir "konglomeratų" taip lengvai neišboginsi - juose kristalizuota visa , nesufalsifikuota, fantazijų neiškreipta mūsų praeitis, čia - dvasių buveinės .
Ginti reikia ne valstybę, ne jos kintamus daiktinius-medžiaginius simbolius, o ŽEMĖS pėdą, kurioje etnoso šaknys, protėvių kaulai dulkso-byloja-įkvepia
Dieveniškių Mokas - gūdus akmuo, miškas apie jį irgi savaime konfigūruotas tamsus, įsitempęs. Aukų akmuo, duoklės Dievams, kolektyvinės pasąmonės išsigryninimas per jį, dėl ko šiuo metu taip tamsu apie jį, taip juoda ir tiršta.