2010 m. balandžio 28 d., trečiadienis

Slėpynės

Kad suvoktum Lietuvos valstybės švonderizmą, tereikia patyrinėti SEB banko serviso žmonių etiketą, slengą, aprangą.

Dariausi Visa Virtuon, tik jie tą turi. Psichologiškai tipinis vizitas pas karalienę (skyriaus vadė papuolė). Prabangi auksais apsikarsčius ponia (prie langelio!). Zonduoja mano aprangą, potencialų mokumą, domisi: "Ar esate politikoje?". Susižvengiau, ką vadint politika? Ar tai, kad konsultuoju politikus yra politika? Ponia irgi užsikvatojo: "čia pagrindinis klausimas, kurį privalom užduoti naujiems klientams."

-Kiek norit kredito? 50?
- Gerai (turiu omeny 50lt)
- O tai gal 100 tūkst padarom?

Supratau patekusi į laimingų skaičių zoną .Bet, pala pala, gi esu normaliame viešame banko skyriuje, tikiuosi elementaraus kortelės registravimo serviso.Ponia pagavo mano minčių dažnius:
- Aaaa, tai jūs NIEKO NETURITE?`

Ir vėl trumpam susimąsčiau: turiu gi labai daug, mylimą šeimą, mylimų draugų, svajonių, galimybių, stiprių jausmų ir žėrinčių pasaulių, pulsuojančių žvaigždžių laiškų ir paukščių SMS'ų- viduje turi šiuo metu tiek daug, kad kartais susinepatoginu - už ką man tiek laimės?

Ne, net 50 tūkst. niekada neturėsiu grynais, nes - kiti vektoriai .

Atsiiminėjau pas gerą uolią darbuotoją, perfect, bet - paaiškėjo kodėl.... ją vis ateidavo paganyti ir man pamirksėti buhajus su geliuotais trim plaukais ir storiausia aukso grandine ant kaklo. Kokio politiko paauksuotas sūnelis, globojantis mielą pavaldinę.

Turtuolių feodalų dvaras, arogantiškai valdantis Landsbergio liliputų šunyčių govėdą - kubilių-raselę-razmą.Anie suplūkę laižo jiems batus, kad tik išsilaikytų valdžioje ir jėga atimtų socdemų valstybinius finansų kranelius....Ir būta po visko valstybės... jos laisvoje zonoje eina drakės tarp socdeminių ir naujų liberalių- konservinių-valinsknių gupuočių.
Tema sukilo po sapnų: sukosi paprastų žmonių gyvenimo filmai, sąmonė tyrinėjo virtuvines jų
aistreles.. Atsibudau liūdna - kodėl , na kodėl tokie niekaliukai turi koštis per mano smegenų biochemiją? Tuo užsiimu... va ta moterėlė matyt jau vakare rašė laišką, savo bėdas dėliojo, ją ir pelengavau....
Kuo užsiima vizijinė žurnalistė... Kodėl? Kad likčiau čia savimi. Prisiminiau, kaip Dalka Gudavičiūtė prie sovietų įniko į lėlių teatro istoriją , net disertaciją rašė. Po Sąjūdžio ji jos nebaigė. Paprastai paaiškino: "Kam tos lėlės, jei galima jau laisvai rašyti apie žmones."

Taip ir aš pabėgau į žvaigždžių pasaulį, saugiai pasilėpiau jame , nes nėra laisvų proff-mass-nišų rašyti, ką galvoji. Nesifyrinsiu gi gliancuose.

2010 m. balandžio 27 d., antradienis

Prometėjo kompleksas

Ieškau, nerandu atsakymo į lemties "brokavimo" klausimą. Krikščionybėje ši dvasinė technologija išaukštinta kaip šventųjų prerogatyva 'išmelsti", "spręsti", kam gyventi, o kam - ne.

Pvz. 1) Motina karštligiškai meldžiasi dėl merdėjančio mažo sūnaus gyvybės. Išmeldžia, bet jis užauga "brokuotas" , šunkeliai, paleistuvystė, ligos, down ir mirtis patvoryje. Pamokslininko, archimandrito moralė: "nemelsk to, kas Dievo valioje, būtų švarus tyras numiręs, dabar gi dėl jo kentėjo visi ir jis - labiausiai."

2) pas br. Vitalijų : "prasitarė savo pasiekėjų porai, jog mažylė dukra užaugs k-va, šie persigando, meldėsi , kad ji išvengtų tokios gondoninės dalios , ją - jauną partrenkia automobilis. Visi šlovina Dievą, meldžiasi su Vitalijum, dėkoja, kad ji tyra nesusipurvino." Žiauru...

Pati nuolat savęs klausiu, kas būtų , jei būčiu gimdžiusi negyvą 3-ią vaiką?... Išmedituota, ženklų simbolikos patvirtinta, šventai įtikėta versija - Dievas apsaugojo nuo kančios, kurios nepakelčiau, išlaisvino kitiems darbams...

Bet.. Brolio pavyzdys. Jei ne jo klinikinė mirtis, klystkeliai, bendražmogiškos moralės paniekinimas - mamos širdis nebūtų suminkštėjusi , ji turėjo ir turės pereiti su juo tuos gėdos ir nusižeminimo ratus, kad abipusėje meilėje širdis suminkštėtų...

Štai gimsta žmogus, su sunkia karmos-genų našta, kuri - rezultatas jo paties inkarnacinių poelgių, jo tėvų santykių ir dvasinių pasirinkimų, jo giminės karminio kraičio. Ne angelas gimsta, o girnapusė šeimai ant kaklo, arabų teroristas . Ir ką?... žinant, kas jo laukia, kas laukia mylinčių jo žmonių - melst, džiaugtis, kad jis anksčiau laiko išėjo?!

Priešlaikinė, krikščionio šventiko išmelsta mirtis, būtų jiems žemiškos būties komfortas, tačiau tai giminei, tėvams nulemtas PRAEITIES pasirinkimų-poelgių karminis kryžius-prievolė niekur nedingtų! Lygiai ta pačia doze būtų paskirstyta per kitus žmones ir įvykius. Žemėje gėrio ta perankstyva, bendrų maldų užprogramuota mirtis nepadaugino...

Gal vis tik teisingiau pereiti kryžiaus kelius tegu su netikėliais, nevykėliais, bet mylimais savais artimiasiais , kad jau patys išpirktųmėm, atkentėtųmėm per meilę , o ne sukrautųmėm ant pečių vienam ligotam pasišventėliui, Dievo vietininkui? ... Čechovo apsakymų motyvai...

Gal ta , avarijoje žuvusi mergina, po savo daugybinių nulemtų nuopolių ratų, atkentėjusi už save ir kitus, kiek priklauso, pati prisikeltų iš kloakos būtent per tėvų ar kito žmogaus meilę ("Nusikaltimo ir bausmės" motyvai )??? Toks Žemės humanoidinis apšvarinimas būtų 100-syk teisingesnis, nei Kristaus kančių kryžiai, prisiimant svetimas nuodėmes, numarinant būsimus žudikus-atliekas, kurie visada T U R I bent vieną šansą patys apsivalyt ir ištrūkt iš Lemties - Sansaros rato.

Žiaurūs, bekompromisiai vis tik tie krikščionių šventieji :"arba-arba". Pagal juos:gYventi tik - baltai, geriau mirti, nei patiems čia bristi iš Protėvių-karmos kanalizacijos tunelių... JOkio pas juos tikėjimo, pasitikėjimo Žmogumi, tolerancijos jo potencialiems Atgimimams.

Indigo sąmonėje šis "asmeninio pasirinkimo" momentas - jau stipriai išreikštas . Pvz: "Žinau, kad mama - alkoholikė, bet padėsiu jai, ištempsiu, per meilę ištiesinsiu, tai - mano lemtis" . "Žinau kad mano vyras - neįgalus, bet tai mano lemtis, abu ją iškęsim."

Hamal'io įtakoje.... atstatau ragus Dievams ?