Slėpynės

Kad suvoktum Lietuvos valstybės švonderizmą, tereikia patyrinėti SEB banko serviso žmonių etiketą, slengą, aprangą.

Dariausi Visa Virtuon, tik jie tą turi. Psichologiškai tipinis vizitas pas karalienę (skyriaus vadė papuolė). Prabangi auksais apsikarsčius ponia (prie langelio!). Zonduoja mano aprangą, potencialų mokumą, domisi: "Ar esate politikoje?". Susižvengiau, ką vadint politika? Ar tai, kad konsultuoju politikus yra politika? Ponia irgi užsikvatojo: "čia pagrindinis klausimas, kurį privalom užduoti naujiems klientams."

-Kiek norit kredito? 50?
- Gerai (turiu omeny 50lt)
- O tai gal 100 tūkst padarom?

Supratau patekusi į laimingų skaičių zoną .Bet, pala pala, gi esu normaliame viešame banko skyriuje, tikiuosi elementaraus kortelės registravimo serviso.Ponia pagavo mano minčių dažnius:
- Aaaa, tai jūs NIEKO NETURITE?`

Ir vėl trumpam susimąsčiau: turiu gi labai daug, mylimą šeimą, mylimų draugų, svajonių, galimybių, stiprių jausmų ir žėrinčių pasaulių, pulsuojančių žvaigždžių laiškų ir paukščių SMS'ų- viduje turi šiuo metu tiek daug, kad kartais susinepatoginu - už ką man tiek laimės?

Ne, net 50 tūkst. niekada neturėsiu grynais, nes - kiti vektoriai .

Atsiiminėjau pas gerą uolią darbuotoją, perfect, bet - paaiškėjo kodėl.... ją vis ateidavo paganyti ir man pamirksėti buhajus su geliuotais trim plaukais ir storiausia aukso grandine ant kaklo. Kokio politiko paauksuotas sūnelis, globojantis mielą pavaldinę.

Turtuolių feodalų dvaras, arogantiškai valdantis Landsbergio liliputų šunyčių govėdą - kubilių-raselę-razmą.Anie suplūkę laižo jiems batus, kad tik išsilaikytų valdžioje ir jėga atimtų socdemų valstybinius finansų kranelius....Ir būta po visko valstybės... jos laisvoje zonoje eina drakės tarp socdeminių ir naujų liberalių- konservinių-valinsknių gupuočių.
Tema sukilo po sapnų: sukosi paprastų žmonių gyvenimo filmai, sąmonė tyrinėjo virtuvines jų
aistreles.. Atsibudau liūdna - kodėl , na kodėl tokie niekaliukai turi koštis per mano smegenų biochemiją? Tuo užsiimu... va ta moterėlė matyt jau vakare rašė laišką, savo bėdas dėliojo, ją ir pelengavau....
Kuo užsiima vizijinė žurnalistė... Kodėl? Kad likčiau čia savimi. Prisiminiau, kaip Dalka Gudavičiūtė prie sovietų įniko į lėlių teatro istoriją , net disertaciją rašė. Po Sąjūdžio ji jos nebaigė. Paprastai paaiškino: "Kam tos lėlės, jei galima jau laisvai rašyti apie žmones."

Taip ir aš pabėgau į žvaigždžių pasaulį, saugiai pasilėpiau jame , nes nėra laisvų proff-mass-nišų rašyti, ką galvoji. Nesifyrinsiu gi gliancuose.