Kaip veikia Angelai? Jie išgelbėja paskutinio kryčio akimirką, parodo šviesą tunelio gale, prikelia iš depresijų, klaidina tol, kol imi maldauti dangaus , kad niekada niekada niekada daugiau taip nedarysi, kad tik vėl ištūktum iš klampios neišbrendamos situacijos. Jie nupliko kojas verdančiu pienu, kad tik nevažiuotum ten, kur tavęs nelaukia. Jie padaro tave laikinai negražią ir atstumiančią, kad netaptum grobiu laukiniam ereliui. Jie apverčia naktį pamiršta degančią žvakę ir išlydo ją Angelo siluetu neuždegę piopierių šūsnių ir nepradeginę stalo - to stalo, prie kurio privalai, esi jų pasodinta sedėti, bet pamiršai, kad jiems prižadėjai.
Nagi kaip ten psichologiškai angelai? pasąmonė , o yesssss, Dievo samanos:)))
Jau savaitę svarstau, kankinuosi, kodėl čia pasilieku, kai visi išvažiuoja? Modeliuoju įvairias galimybes - kur ir kaip galėčiau užsikabinti, kad palengvėtų kasdienybė, kad būsima senatvė taptų sodresnė, o saulė šviesesnė nematant, kaip šalis eina ekonomiškai down ir neužuodžiant būsimo kraujo kvapo Senamiesčio tarpuvartėse. Ieškau motyvacijos - kodėl turiu kankintis sustojusiame, sulėtėjusiame šalies laike ten, kur nebelieka artimiausių žmonių. Sodas, tiek meilės jam atidaviau. Vienintėlis inkaras, bet ir jį paaukočiau, kad tik nereikėtų skaičiuoti ir slėpti centų nuo Kubiliaus finansinių žaliūkų ordų.
Angelai - iš po samanų :))) - nesnaudė. Žmonių veidų virtinėje šiandien prisirinkau tiek meilės ir šypsenų, kokių jų nenusipirkčiau niekur . Gal klystu? Gal ir kitur sutikčiau tiek emociškai šviesių žmonių? Ir Vladimiras atbėgo šlubuodamas paknopstom iš varpinės pamatęs : "Mano Saulė, kaip mes Tavęs pasiilgom!"Išliejo visas bėdas, žmonos insultus ir mėgiamas knygas. Ir Petrovičiaus žmona pripasakojo gėlių auginimo sekretų: "Tu dažniau ateik, be tavęs liūdna" . Ir mažytėje parduotuvėje pardavėja, kuri matė mane gal kelis sykius, nušvito : "O Jūs! Kokia gera šiandien diena, nes jūs atėjote ..." Svėrem sausainius.
- Ne, ne, tas per brangu... Biški to, biški ano.
- Biški nuėjo pas kiškį, - nusikvatojo ji, prisiminiusi lietuvių mokytojos pamokymus, - Bet biškis visai ne truputis!
Atpažinau anykštėnų jumorėlį ir poetišką sielą.
Na kur, kurioje šalyje bus taip? Su biškiais, sodo gėlėm ir eiliuojančia lietuve svajokle mergaite už prekystalio????
Angelai per šiuos mylinčius, kasdienius gerus veidus parodė motyvaciją - ir čia gera. Negi duonos jau trūksta, kad tap veržiesi kažkur?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą