Gydžiausi migreną, sėmiausi jėgų gamtoje. Etika - negalima negatyviomis emocijomis dalintis su medžiais , neturim teisės ant jų išpilti energetinį purvą. Akmuo kelias, pieva - suima juodulius, apvalo, daina atiduoda liūdesį Vėjui. Vejomaina - gauti gūsį gerų minčių. Jau po to kreipiesi pagarbiai stiprybės į ąžuolą. Jį gerbiu, pikčiurnas smurtautojus siunčiau ir siųsiu mintyse ant trijų raidžių.
Prieš vėlines visada liūdna. Graudenausi, koks gamtos grožis aplink. Kodėl žmonės tokie neregiai- kaip akli peliai - vertina kasdienes smulkmenas, materialius savo laikinus dirbinėlius , nebrangina, nesisemia amžinam sielos gyvenimui to, kas čia, Žemiškoje tikrovėje, vertingiausia - GAMTOS natūralus grožis. Be abejo, pirmiausia meilė, jausmai - bet jie lydės mus visur , o gamta liks tik sielos atminty....
Vėjas, išgirdęs mano sieločirpį, atginė Biekšienės dvasią . Ėmėm abi juoktis, lyg senais gerais laikais, kai ji dar buvo gyva. Pamerkio kaimo atsiskyrėlė, etnografinių dainų saugotoja. Niekam netarnavo, kolūkin nestojo, prieš nieką nesižemino, karus išgyveno, vaikus užaugino. Malačiukė! JI visada ranka pasiekiama, jei kas.
BUvom geros sielos draugės. Prisimenu Rumunų Čaušesku rūmų šturmą, sniego pūga, aš nėščia , ir rami laiminga kaip belgė, grįžtam įsirašę Biekšienės dainų kasetę mano būsimam sūnui.
Viskas atrodė taip laikina ir nebaisu, nors pasaulis vertėsi auktšyn kojom. Svarbiausia, kad turėjau tas unikalias dainas (jų nedainavo niekam, tik savo vaikams)lyg artimo žmogaus amžiną palaiminimą .
Šįsyk Biekšienė vandeniškai mane vaikė po pievas, kuždėjo į ausį negirdętas dainas, atvedė prie mano žalios rūtų lysvės , papasakojo, ką jos reiškė senovės lietuvėms. Įsivaizduoju, kaip žagsi tituluotos etnoografės. Gi žinias gaunu iš amžių glūdumos tiesiogiai - per mirusius, bibliotekų man nereikia :)))
Vaikai... Kita apmąstymų tema-vizijos . Jų bus labai mažai ateity, mažiau nei suaugusiųjų . Vaikas bus kaip dangaus dovana. Nuo ko mirs vaikai : gamta (ekologija, eko katastrofos, gamtos stichinės nelaimės, vandens trūkumas, oro užterštumas ), medicina (farma, skiepai, perbrangus gydymas, laiku nesuteikta pagalba), dirbtinė aplinka ir - DARBAS, jie pagrinde visur dirbs, bus pigiausia darbo jėga, kaip prie sovietų mokyklas suveždavo prievarta Azerbaidžane, Turkmenijoje, kitose Azijos respublikose
rinkti medvilnės. Draugė pasakojo, kiek jos bendramokslių mirdavo dėl chemijos, kuria purkšdavo laukus.
Ak, baltapūkiai mėlynakiai lietuviukai jau yra ir bus aukso prekė pasaulio įvaikinimo rinkoje. Mes visur vėluosim, ir net čia : pas mus dar moterys ilgai, paskutinės galės gimdyti daug vaikučių natūraliai.
Kaip liūdna...
AtsakytiPanaikinti