Uranas Avine primygtinai nurodė užsiimti pozityviu mąstymu. Vajetau, kokia esu čia apsileidėlė. Lengva linkėti gero ir mąstyti pozityviai tarp geranoriškai mintijančių. Rezonuoji, kaifuoji, čiurleni mielais upeliais, suoki daugiavaikėmis gegutėmis , kai išgirsti toje pačioje tonacijoje , lygiai taip pat švelniai, minkštai ir jautriai. Dažniausiai, jei atidžiau įsiklausau, atsiveriu kitam, nereikia žodžių - girdžiu mintis telepatiškai. Tuomet sunkiausia susilaikyti nepaprašius: "prašau, negalvok taip bjauriai, viską juk girdžiu." Geriečiai, išgirdę, susigėsta. O didžioji dauguma aikštingai užsipuola, užsiplieskia: "ką čia paistai, na ir ką gi pagalvojau - pasakyk, patikrinsim, ar nemeluoji". Jie neturi net gėdos.Man svarbiau, kaip vis tik mąstyti pozityviai, susidūrus su tais, kurių mąstymas apnuodytas nihilizmu, cinizmu... užprogramuotas juodais scenarijais...Gi širdis persisemia jų negatyviomis mintimis. Bandymai konstruktyviai tartis : ":nagi, pamėgink pagalvoti, kad šiuo atveju gali įvykti šviesi pabaiga, tie žmonės tau nelinki nieko bloga." Vieną kartą prašai, antrą padedi, trečią , ir ketvirtą... Aiškini nepailsdama , kad " kas galvoje" - tas ir gyvenime. Koks purvinas scenarijus telkšo neuronų tinkluose atskirai paimtoje galvoje - toks klostytis ir to savininko gyvenimas, taip bendraus su juo ir kiti. Ok, jis išmoksta patylėti, bet mintis gi TAS PAČIAS girdžiu! Vadinasi irgi nardau negatyviose jo mąstymo eterinėse bangose.
Neįmanoma mąstyti pozityviai negatyvių žmonių apsuptyje. Lyg dainuoti mažoru chore, atliekančiame minorą. Galima juos stipriai stipriai stipriai pamilti, kažkiek pminkštinti širdis, kad bent jau sąžinė imtų graužti dėl niekingų nuostatų ir požiūriu į kitus. Kam tą daryti? Juk Sizifo akmens ridenimas.
Neįmanooma, bet reikia, nes mano mąstymas - tai mano kasdienybės ritmas, jo kokybė, mano švytinti spalvinga diena, gerieji pokalbiai su sutiktaisiais, pasibeldusiais. Mano mintys - lyg dviratis , kuris pozityviai rieda į šviesą arba, susidūręs su juodų dviratininkų būriu, pasuka nežinia kur žemyn...
Išvada: AP - LENK- TI iš tolo, iš anksto, iš principo tuos, kurie nesistengia pakreipti savo minčių gerąja linkme.
Š-diną filmą kinopavasaryje mačiau , visiška saviveikla. Stop, stop, stop. Kokia pilietiška režisierė, kokią gražią aktorę surado, kaip jai skauda dėl Bosnijos genocido, kaip gerai, kad ji stengiasi parodyti platesniam pasauliui, ką iškentėjo Bosnijos albanai. Bet kaip klaikiai padaryta!KOkia prasta vaidyba!NIeko, ji tobulės, jai dar viskas prieš akis, ir kitas filmas bus geresnis.
Nebus, nes ji neturi talento! Na ir kas, yra masė žmonių, kurie neatpažįsta talentų, juos sujaudins filmo istorija, ir jie išeis kažko pasimokę. Būtent taip, o ne kitaip turėčiau pakreipti mintis nuo pat pradžių. Kaip tai sunku, kontroliuoti žalingus įpročius. Bet reikia mokytis , visų labui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą