Keistai viskas susipynė, atsikartojo. Rėmiau drabužiais, surinktais iš draugių ir kaimynų, kaimo daugiavaikę šeimą. Asocialai - 10 vaikų, vienas gražesni už kitą, kaip pasakų elfai ar princesės. Pamačiusi juos sustoji bent akimirkai pakerėta grožio ir susimąstai, kodėl toks grožis turi kentėti: spraustis kolūkio nugyventame blokiniame kube, 2 kambarių tuščioje landynėje, apstatytoje daugiaaukštėmis lovomis su vienintėliu kilimu - iš gyvų šiugždančių tarakonų, šmirinėjančių ir po lovas.
Daugiavaikė mama- vėjavaikė perėjūnė, atklydusi su sese į kaimą kažur iš Rusijos glūdumos.Kaip šėlstanti metastazė, nugirdanti apylinkių vyrus , ir kaip moralės testas - gi pabiručiai vaikai - jų paklydimų vaisiai. Kaip testas - šeimų galvos ar vienišiai ūkininkai palieka sėklas, kurios sudygsta kaip priekaištas visai bendruomenei - šalia auga nežemiško grožio maugliai. Kaip iššūkis socialinei tvarkai - gi vaikai gimdomi dėl pašalpų, kaip provokacija visuomenei.
Pirmąsyk į kelintą bendruomenės vaikų šventę atėjo 3 metukų dvynukės iš šios šeimos. Snieguolės sustingusiais veidais, susirietusios į dygų kamuolį.
Sesė su drauge atvedė,mama kaip visada girta, bejėgė. Vaikai akimoju pagauna šventės dvasią, kuria kartu džiaugsmą. Gi su Valerija turėjau pavargti, kol atitirpo, patikėjo, prisileido, paėmė už rankos ir leidosi vedama į bendrą būrį.
Jos vyriausias 18-metis brolis aną pavasarį mirė nuo smegenų vėžio, kitą dieną po laidotuvių nuo plaučių uždegimo komplikacijų mirė 6 metų sesė. Liko jie 9-iese, šelpiami aplinkinių maistu, drabužiais, išmokomis už elektrą, kad neatjungtų.
Žiūrėjome viena į kitą su kiške Valerija- lyg minkle mynėm, ką gi su ja daryti. Jei parodysiu gražų galimybių pasaulį - kviesiu į plenerus, mokysiu kalbų, rodysiu filmus ir knygas - gi tai bus arogantiškas, egocentriškas pasityčiojimas iš jos ribotų galimybių. Parodyti Visatą, žinant, kad vargo mažylė niekada nepasieks . Ir ne dėl pinigų trūkumo, o iš inercijos, iš meilės tai pačiai nevykėlei mamai.Gyvenimas užsiurbia.
Eiti radikaliu keliu - sterilizuoti? - fašizmas. Kaimo moterys jau buvo susidėjusios ir spiralei, ir operacijai, surado ginekologę, kuri įkalbinėjo, jog neleistų gegutė į pasaulį alkanų vaikų. Ne, daugiavaikės atsakymas: "O vat noriu ir gimdysiu, esu sau pati karalienė."
Ką daryti, kad paauglių mirtys nuo bado ir ligų asocialų šeimose negąsdintų kitų laimingų kiškių?
Pasirinkti vieną iš šeimos , stipriausią psichologiškai, jį išvesti į gyvenimą, o jis jau kaip nors ištemps, įdarbins, neleis degraduoti ir kitiems. Ir dar - telkti bendruomenės moteris, kartu jos - galinga jėga, nes ilgai stebi, kas realiai vyksta, turi receptų, turi realias kasdienes įtakas.
Šiandien taip mąstau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą