Atsikėliau su firminiu grafomanės niežuliu rankų pirštų galiukuose. Noriu rašyti, išsirašyti, išsisakyti, atsiverti, išsibloginti, išmesti pasaulin pajautas ir žinais, kurios jau veržia smegenis, išsiilgusias tuščio balto lapo malonumo - kai žiūri į naujus veidus it tyras kūdikis ir norisi juos skaityti, atradinėti , pažinti.KOkia forma? Knyga - komerciška, jei ne vaikams. Tampi leidybos industrijos vienadienės vitrinos
manekene, arba tave pirkėjai reklamos bangoje pastebi - tada bent jau pasiauksuoji iš tiražo ,apturi malonumą pozuoti feisbukuose po namų fikusu šviežio remonto fone arba havajuose prie raumeningiausio serferio. Jei reklama nepavyksta, lieka supresuota celiuliozės ir juodo šrifto plytelė ant lentynos savimeilei paglostyti ir prieš anūkus pasipuikuoti . Skersą dėjo ir dės anūkai ant tų Gutenbergo plytelių.
Blogas? Sielos pornografija, nes rodai tik vieną kažkokį galą., kuris tuo metu gelia, įdomus ar šiaip trukdo kvėpuoti, prašosi išmetamas viešumon, kaip neo išpažinties tetrapakas.
80 proc. to, ką jauti ir kuo gyveni, bloge neįmanoma išrašyt. Lyg Orwelo "84-uose" . Neįmanoma atverti seks patirties, nes prarasiu uždarbius - išgąsdinsiu dorus gerus žmones tais vulkanais, kurie kartais atbunda.
Neįmanoma viešinti politinių pažiūrų - nes nesaugi tampa ateitis.
Neįmanoma teikti niūrokų vizijų, nes humanizmas, pozityvus mąstymas ir šiaip meilė žmonėmis neleidžia gąsdinti ir atimti viltį.
Neįmanoma pristatyti savo astralinių skrydžių ir kontaktų - tai irgi gąsdins arba supošlins šventus dalykus - gi neaparšysi juodomis raidėmis vaiko sielos baltumo, kurį paslapčia saugojai nuo jo motinos rytojaus smurto.
Neįmanoma išrašyt, ką skaitai to ar ano valstybės žmogaus širdyje kai meldiesi - mokslu neįrodyta, nepatikės, tai kam tada viešai kalbėt?
Neįmanoma išrašyti tiesą apie savo margaspalvį kaip birželio pievos jausmų pasaulį,nes psichoanalizės zombiai kabins diagnozes, net žinau - kokias.
Neįmanoma rašyti nuoširdžius laiškus - nes jie kompromatas, lyg sielos atplaišos, kuriomis, kai jau būsi kitokia, savanaudžiai adresatai kamšys man gerklę, kals prie numestos kaip išnara praeities - va, va ką ji rašė, o va va kaip ji elgėsi ir ką sako dabar.
Neįmanoma, neįmanoma.. Lieka - poezija ir tapyba... rytiniam niežuliui pagydyti.
stai jau puse menesio volioju mintyse Jusu sita laiskeli :-) kaip iprastai rezonansu suskambo su savo pacios mintimis, kurias butent tomis paciomis dienomis vijau is galvos :-) eilini karta pora pazistamu lindo su prasymais patarti, kaip elgtis is esmes situacijose,kuriose pacios didele dalimi yra kaltos - is neturejimo ka veikti, is puikybes, is tingejimo ir dar daug visokiu is....ir va galvojau - na zinau as tarsi atsakymus, bet kaip pasakysi zmogui, kad banaliai zmogau gyveni, save tik myli, salia esancio artimo zmogaus nematai, skaiciuoji kitu nuodemes nenuodemes, greiciau netgi ieskojimus....ir supratau, kad nebenoriu...atiduosiu savo patirti ir meile artimiesiems arba tiems, kurie supranta apie ka kalbu....toks matyt mano kelias - egoistinis, vienatve kuo toliau tuo labiau - tobula butis- man...is tikruju cia ne apie mane - tokia iskreipta forma bandau parasyti Jums "meiles" laiska :-D Saulute, tikiu, kad yra daug zmoniu, tokiu kaip as, kurie kiekviena ryta atsivercia facebooka, www.horoskopas.lt, o ypac sita bloga ir laukia zinutes is Jusu...to zodzio, to bendrazmogisko skaudulio ir bendrazmogiskos ispazinties...Jus darote dideli darba - nebijote apnuoginti sirdies ir buti isjuokta agresyviu kvailiu (neagresyvus bent jau nutyli, kai nesupranta)....Jus nuolat primenate, kad gyvenimas - tai ne tik skaniai pagaminti pietus ar tobulai ikalta vinis...Jus neleidziat pasijausti vienisam, nes va va yra zmogus, kuris jaucia taip pat giliai, ar dar giliau ir garsiai saukia - va cia tikras gyvenimas....Jus teisi - jausmu neisrasysite, dar sunkiau juos suprasti kitam, taciau zinokit, kad labai daug kas bando tose Jusu jausmu nuotrupose perskaityti kokia gi Jus ir koks gi tas gyvenimas, apie kuri kalbate, tuo paciu padedate pazinti ir ieskoti saves...O zombiai - tegul jie galvoja, sako, kalba ka nori...Jus gi pati suprantat - va toks ju zombiskas gyvenimas, liudnokas sakyciau :-) Kas gi jiems belieka :-) Gal pesisaipydami is Jusu ir i savo vidu ilys, o gal del to ir saiposi, kad nori, bet nemoka kitaip gyventi...Jauciu begalini dekinguma Jums, nemoku ir as to jausmo aprasyti, bet kazkodel suteikiate didele stiprybe savo buvimu
AtsakytiPanaikintiDaiva,
AtsakytiPanaikintieilinį sykį paliudijote Jo buvimą. Sunkiai atsigaunu po žmonių agresijos išpuolių. Bendraujant atvira širdim - gyvybė nuslopsta, kai į širdį kas iš jėgos patranko ar suniekina ... Gaivaliojausi išvadinta pikta destruktore ir agresore žmogaus, kuriam nuoširdžiai, neskaičiuodama laiko, stengiausi visada padėti. PO tokių atakų kaip gėlei kyla vienintelis noras atsiriboti nuo pašalinių, žydėti-kurti tik artimųjų žmonių rate.
O jūsų priesaikai-laiškai MOMENT (na iš kur sužinote, kada reikia rašyti?!) atgręžia į žmones:))) Ačiū be galo. Pašaipos, kaip ir kitų nesupratingumas, nė kiek nejaudina, nes suprantu, iš kur jie kyla. Tą, kuris laužo tam tikrų sričių ledus,visada aplinka kapoja, spardo. Visatos dėsniai - į naujas orbitas išeinama, naujos struktūros gimsta visada per kosminių kūnų crash'us. Trumpam nuliūdina tų, kuriais pasitikėjai, išdavystės. Bet 100-syk pereita, refleksai atidirbti:))) kaip gripo virusai veikia, sukarščiuoji ir persergi:))) net vardą po metų pamiršti:)))