Vaikystės Kaštonų gatvės internacionaliame kieme visi vengė Raskos. Senos močiutės žydės vadinao ją " DŪŪrna" ir draudė anūkams su ja draugaut, kad ko neatsitiktų.
Stambi, peraugusi bendraamžius, velniškai stipri , su vyriško smūgio kumščiais, su protine negalia. JI išbėgdavo į kiemą pasitrankyti, išspardyti kamuoliais ar ledo gniūžtėmis į langus agresiją. Šiandien manau, tokie žmonės gimsta kaip mūsų visų vidinių pykčių-konfliktų energijų akumuliatoriai.
Atmintis išsaugojo kelis epizodus su ja. Man- 5 metai, šokinėju per šokdynę viena uždarame kieme, staiga išbėga Dūūrna, stveria už rankos ir liepia kartu suptis ant sūpuoklių. Jos jėga - viršesnė. Paklusniai supuosi, šypsausi, o galvoje - stingdanti baimė ir rezgamas planas, kaip ištrūkti . Mintyse skaičiuoju visus žingnius, akmeninius stačius laiptelius į 3 aukštą ir meldžiu, kad močiutė greičiau pakviestų pietų. Raska patenkinta, nors sykį kažkas su ja žaidžia, išsiviepusi tranko sūpuokles, mėgaujasi mano tramdomu išgąsčiu. Ir štai močiutė jau kviečia " Renatėle, pietų!".
Vykdau planą - sprunku lyg nuo mirties palikusi beprotę suptis vieną. JI - geitesnė, pasiveja , stveria už kasų kringelių, bloškia galva į akmeninius laiptus ir pabėga, nes irgi bijo mano griežtosios gerosios močiutės. Žaizda... kraujas.... beviltiškumo ašaros, močiutei nieko nesakau, kad mažiau pergyventų....
Beprotis - tai nevaldoma neprognozuojama laukinė, antižmogiška galia. Ją šiandien matau mūsų žiniasklaidoje. Jie verčia žmones prievarta žaisti savo dūūrniškus žaidimus, o jei kas nesutinka - bloškia į grindinį,išsityčioja, sudirba žmogiškąjį orumą amžiams.
Tą daro dabar su Daina Bilevičiūte, su Inga Rinau, su Kirilkinu, net su Saboniu . Tą esu patyrusi iš lryčio žurnalistės (cha,artimos draugės) , kai atsisakiau būti jos straipsnio temos heroje: užsiundė kunigus, praradau etatą Jaunimo centre, šiaip daug perspektyvų tada užlūžo, nes nutrūko prasidėjęs bendradarbiavimas - valstybinės įstaigos pabijojo su manim prasidėt...
Tokia pati dūūrna dažnai būdavau Respublikoje (Balikienės mokykla).Gėda... shame on me prieš Sigutį Jačėną... kaip jis maldavao, laukė su dyka viltim po Respublikos balkonais, kad tik nedėčiau straipsnio, kur išdidinau jo tėviškus trūkumus...
Vakar susidūriau su "dūūūrnų klano" atstovu. Štai ateini į draugo renginį, su gera drauge, atsiveri geram džiazui, aukštumoj-ramumoj, bet pribėga "dūūūūrnas" - ex- kolega, fotografas-reporteris Dainius ir kiša murziną ranką prie visų panosėn, tipo ,"astrologe - paburk".
Galvoj įsijungė revolverio skaitliukas, norėjosi pasiųsti "nach-j", bet... viduj nebuvo nė gramo pykčio keiksmams .... paėmiau už alkūnės, apsukau ir pavariau- nustūmiau su palinkėjimais auginti tulžies akmenis . "Dūūūrnos klonas" , matyt, jau įpratęs prie to - paklusniai nubindzeno.
Subrendau... nesugadino vakaro, nepridirbo į dūšią .... bet juk kažką nubėgo tekinas toliau "dūūrninti", tyčiotis kartu su lietuviškos didžiosios ( išskyrus provinciją ir nenaujienų leidinius!) žiniasklaidos "dūūūrnų būriu"...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą