Tuščia ertmė atsiveria ... kur? Kurioje kūno vietoje? Sieloje? Mintyse? Vaizduotėje, aha. Vaizduotėje nebesiaudžia vizijos, vaizdiniai su kvapais ir pastelinėmis spalvomis, rytinis garuojantis žiemos peizažas nerezonuoja vaizduotės ekrane į mozaikinius siužetus su ilga ilga istorija, kurioje kaip seriale dar vakar keitėsi scenos ir dekoracijos, tik herojai dėliojosi mano asmeniniame biografijos laike tie patys, kažką vis įbrėždami ar uždėdami potepį jausminėje atmintyje.
Atsikeli vieną rytą su tuštuma - nesidėlioja , nesipiešia ta nuostabi istorija, kuri dar vakar skanino arbatą, suteikė kitoniškus tūrius įprastoms kambarių erdvėms, kuri vedė stebuklingu taku į nepažintų sapnų šalis. Kodėl? Nėra žmogaus, artistas (-ė)pabėgo. Jo (jos) TV bangos iš tolimų pakraščių nesiunčia dažų, drobių , porėmių mano (mūsų?) vaizduotės serialui. DVD su geru filmu išsiėmė iš vaizdagrojo.
Hm.. kaip išaugau. Anksčiau ieškočiau savo klaidų, Dievo ženklų, karmos bizūnų. Dabar -tik laikinas neužpildytos tuštumos pojūtis, nes žaidimų draugė(as) išsikėlė į kitą rajoną, jau nebeateis į tą pačią smėlio dėžę statyti smėlio pilių ir gaudyti drugelių.
Įdomu tyrinėti, kaip siela karštligiškai ieško, kuo gi užpildyti staiga atsiradusį vakuumą . Darbu, darbu, darbu - kala į papilvę patirtis. Cha, lengva patarti . O jei nesugebu dirbti, kai nėra dėl ko prabusti ryte? Yra muziejinis muliažas - Dievas, jam pasimelsk , prisipildysi nauja energy ir realybės pilkuma nevagos pergreit raukšlių. Ak, ir vėl....Ne, geriau paieškosiu, kas nori ir moka kurti bio-filmus . Kieno ten neatsakyti skambučiai?
Saulute, buciau pragmatiskesne - aikteleciau...dabar liudnai sypsau :-) Pries keleta valandu sedejau viena masinoje ir mintyse rasiau Jums laiska...sedejau su tokiu paciu klausimu kodel??? trumpai pasikapsciau viduje - irgi kalciu, karmos ieskodama...nebeturiu ka is ten isversti....jau isverciau, parodziau, prisipazinau, gal net per daug...paradoksas - kuo esi atviresnis, nuosirdesnis, tuo didesniu melagiu ir veidmainiu tave laiko....prisimenu gal pries 20 metu matyta Gelzinytes Mode ir jos fraze - ir sitai praeis....kiek kartu ji mane gelbejo :-) Ir tustuma, Saulute, praeis...sventa vieta tuscia nebuna :-)Juk zinosim ka isileisti :-)
AtsakytiPanaikintiDekui uz mintis - kaip visada laiku....juk turi kazkas paliudyti, kad ne viena as trenkta :-)
Aha, takoskyra didėja ne tarp socialinių-biologinių grupių ar žinių (žinojimo) lygių, kaip anksčiau, o tarp širdies atsivėrimo biochemijų intensyvumo. Ne mes trenktos, o tie, kas nespėja su Laiku, kas užšalo patirties objektyvizavimo "mantrose".
AtsakytiPanaikintiŠiek tiek Dvynių užtemimo žodžių ekvilibristika paviršium tekste nuslydo, Dievas niekur nedingo, jo neišsižadėjau, priešingai - vis stipriau esu skausmingai įvaroma į man vienai suvokiamos atsakomybės vėžias. JIS šaltai, paslaptingai veda į išsilaisvinimus per kiekvieno pasirinkimo sąžiningą įprasminimą,dėsningumų išslaptinimą, per vidinę akistatą su nuoga tiesa. Jei širdis į kažką neatsiveria, tyli, vadinasi, tas reiškinys jau svetimėja, gęsta, reikalauja arba uždegančių naujų impulsų arba virtimo pelenais.