Cha, sužaibavo mintyse, kas buvo mano ikonos - rusų starcai. Šamanai, patys tikriausi. Sarovskis - su vilkais-meškom, medinėje trobelėje,ir įžvalgos, ir įsiučio priepuoliai, ir pranašystės-apsaugos. Tas pats, tik labiau urbanizuotas variantas - pas Vyrickį, su juo garsiuoju akmeniu, ant kurio melsdavosi kasdien.... Ir jų skambančios savaiminės maldos širdyje technika, juk tai kamlanije.... Toks - ezoterinis krikščionis - modern šamanas ir tėvas Stanislovas.

Kažkaip anksčiau atrodė poliariniai dalykai - krikščioniškos ir etnomaginės personos , dėl ko neigiau ir akmenis, ir atsivėrimą gamtos stichijoms, ir bioenergetikus kaip demoniškus dalykus. Neradau atsakymų, kodėl starcai - tik vyrai (papročiai?, ar Mėnulio išvarymas Ožiaragyyje?) .
Waaau, bazinis, modern- šamanavimas gali sulydyti savyje visas tradicijas. Dabar aišku, kokia ten senė indėnė rodėsi man Majkovo seansuose, išnirdavo dar jaunystės sapnuose prieš lemtingus pasirinkimus.... Dabar aišku, iš kur tie mano dialogai su lapėmis ir paukščiais, tas noras-svajonė turėti savo apsauginę -vilkę.

Norėčiau sužinoti tos indėnės iš sapnų vardą, kodėl pasirinko mane, kas tai per egregoras???

Avior ir Saturno-Urano opozicijos energijų įtakoj