Mindama dviratį kaimo vieškeliais mintyse eiliavau jam odę.Kiek daug jis reiškė nuo mažų dienų, kai iš darželio 4-metė sukau vakarais pedalus per Gedimino prospektą ir - heroizmas - pravažiuodavau, sulaikiusi kvapą, Žvėryno tiltą. Tarpe tarp geležinių grotelių ir šalitgatvio juodavo baugi properša į mirtiną Neries bedugnę. Kryptelsi ratą - ir nugarmėsi . Kažkur, kur nebebus j tėvo tvirto užnugario ir nereikės niekur skubėti. Bėgimas nuo darželinių baimių virsdavo drąsa- kuo tiesiau laikyti vairą ir minti tik į priekį, nesidariant į šalis. Horoskopas - sąmonės projekcija - liko ta pati. Vis minu kažkur į priekį, nesidairydama į šalis, su tvirtu vyrišku užnugariu: baugu jau ne dėl savęs, o dėl vaikų - kad artimieji ar priartinti neslysteltų žemyn.
MInčių dviratizmą pertraukė drugeliai, tūpiantys pakeliui ant plaukų, ant peties, prašnarantys trijulėmis per veidą. Transų palaimos viršūnė, rojus : vasara, pievos, vieškelis, dviratis, vėjas į veidą, paukščiai ant stulpų, debesų šypsniai ir drugeliai ant gėlių. Sustoji ir geri plasnuotą idilijos grožį lyg paskutinįjį pažadą. Dzenas.... Absoliutus. Kaip gaila tų, kurie preparuoja drugelius filosofiniais šliogeriškais skalpeliais: "mirs gi čiūrikas iš lervos, ir gėlės rudenį šlykščiai nuvys, radai, kuo džiaugtis, naivi kvaiša", - kiek daug aplink žmonių mąsto panašiai?
"Jie gi skrenda su tikslu- kad suspėtų gėles apdulkint, jie nežino jausmų, nepaisyk niekų apie jų grožio įprasminimo genus. Gamtos tikslas - daugintis ir išlikti" ...
Viešpatie, ar biofilosofai kada matė drugelių plevenimo trajektoriją - absoliutaus grožio fraktalo zigzagus? "Dykaduonė, tiek metų, o vis dar dykai plevena, negi nėra rūpesčių ir solidesnių užsiėmimų - krūmai neravėti, straipsniai neparašyti, dokumentai nesutvarkyti, jokio aukšto tikslo nesiekia, naudos neturi, babkių nedaugina" - šią tiradą sukurpiau rašydama tekstą, gi prie drugelių ant gėlių panašūs niekai neateina į galvą. Ten, kur grožis - ten nėra ir negali būti naudos... gaila, kad žydai genetiškai to nesupranta, jei prajaustų - gal pasaulis taptų per vieną dieną geresnis. Net ravint daržą (žr. viršuj) visada yra šansas grožiui .
"Dzenj dobry", - pirmas Merkinės babulencijos pasveikinimas. Persmelkė kiaurai - gi išties šiandien tikriausia LABA DIENA, ne jokia nelaba, o būtent pati labiausioji, LABA LABA. Palyginus su Norvegijos nelabuoju blondinu Andreasu, ši diena man buvo l- a- b- a. Koks skirtumas, kad išversta į lenkų,''dzenj -dzenj" , svarbu, kad pasidzenino žmogus geras....
Iki Turgelių nutvieskė gėriu pakeliui dar 2 " zdrastvujte", ir gal 6 "dzenj dobryj, pani". Raudona majkė su užrašu SSSR ant permažo dviračio, baltagalvė senolė, rymanti po obelim, ties Vilkiškėmis, ir būrys mandagių vaiku prie Merkio maudyklos. Išnirus Turgelių bažnyčios bokštams, kilniai atsidusau: "KOkia laimė, kai žmogus artėja prie miesto ir girdi iš tolo Dievo pašlovinimą,... prasminga... "
Bažnytinė iliuzija greitai išsisklaidė. Iš uždarytos Turgelių bažnyčios, iškart po varpų , visu garsu suskambo lenkų patriotinės giesmės. Kaip per karą, nuaidėjo nugriaudėjo įtaigiai per apylinkes radijo taškai... Kad net karvės būtų užzombintos , jog ėda ne kur kitur, o lenkų žemėje.
Siurealizmas: kur aš? Gimtojoje žemėje? Ką taip myliu? Savo 2 ha? Ar gimtą, ups,,, gal negimtą žemę? Bet ... kai iš bažnyčių plieskia reproduktorių maršai- kiek dar galėsiu būti sava šiuose ha? Daugmaž saugi priedanga - draugystė su rusų vienuolėmis, jos laiduos ir apsaugos nuo lenkų breivikų? Nuo tų, kurie nemoka, nežino, kas yra grožis ir nemato drugelių....
Aj, na ir kas....Šiandien dar LABA DIENA , širdyje nutapyta ir Grožio Dievų dovanota....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą