Išmokus nuo jaunumės "išskristi" iš kūno, žiūrėti į realybę iš aukštesnio astralinio atskaitos ir stebėjimų taško, kūnas kartais tesusirodo įduotu per gimimą įrankiu, protėvių sukonstruotu instrumentu.
Neišsemiama tema apie eksperimentus su jo ribotomis galimybėmis, apie jo gamtos pažinimo dovanas per pojūčių malonumus, apie jo bjaurius kerštus, užmiršus, kad vis dar kvėpuoji realybėje ir kūnu privalai rūpintis kasdien, o ne prieš operacijas, prieš išėjimą į paplūdimį, į VIP'vakarėlį, arba galuojantis su aukšta temperatūra.
Visada stresas - gydytojų diagnozės. Stresas, nes didžiąją dalį jų teks neigti, teisintis artimiesiems, kodėl negersi tų ar kitų vaistų ar nesioperuosi, slėpti patyliukais brangius neišgertus vaistus ar meluoti neva priimant jų įtikėtą diagnozę.... Tiesos akimirka, kai sutinki fenomenalų Hipokratą, kuris trumpai ir aiškiai, pasako, kas bus, jei nedarysiu to ar ano. Šiek tiek sarmata, kai mylima, nuostabiausia iš nuostabiausių gydytoja užkeikinėja: "Aš jus kaip nuluptą žinau, ir vėl pasirodysit po 10 metų, jei neišsioperuosit dabar - mirsit..." Vos susituriu nepakomentavus balsiai, kad savo mirtį žinau, ją mačiau, ir ne gydytojos valioj ją atitolinti ar pagreitinti.
Dar sunkiau nepasakyti saergančiam žmogui, dėl ko jis serga - ta priežastis išboldinta ryškiai jo akyse ir auroje. Betgi daugumai lengviau manyt, kad susirgo dėl oro, dėl viruso, dėl šalto vandens. Taip, būna ir tokios priežastys, bet žymiai daugiau visiškai kitokių.....
Augindama vaikus, išmokau už juos persirgti, perimti jų vidaus ligas, kad jie nesikankintų. Su dukra buvo sunkiau - jos pasąmonė to neleisdavo, energetinių užtvarų net mano meilė neįveikdavo. Žinoma, negali "persirgti žaizdos ar kaulo lūžio ", bet - išbučiuoti ją bent jau mintyse, kad greičiau užgytų - kuo greičiau, bet tik šeimos nariui įmanomi tokie emo-vaistai.
Prieš 4 metus, pasikeitus materialaus kūno energetikai, ėmiau sirgti žymiai dažniau nuo kontaktų su "purvinais" žmonėmis. Jie apsivalydovo savo nuodėmes per mano ligas, kol išmokau blokuotis kontaktuose, apskritai vengti jų.
Nauja - sunkiai sirgti, kad vaikas gautų energijos radikaliems gyvenimo pokyčiamsi, ištrūkimui iš jo paties nuopolių ar kapitalių vampyrų gniaužtų . Gi negali, kaip kokia burtininkė ar magė , prisivogti energijų iš pašalinių, įkišus mainais jiems talismaną ar stebuklingą žolelę . Švari sąžinė - kai keli artimuosius iš duobės per savas kančias, be vampyravimo.
Baugu - kai sunkiai atguli be balso ir jėgų tam, kad, priėjus pažinimo ribas, gautum naują žinių ir kosminės išminties siuntą. Šitų ligų bijau labiausiai... jos sunkiausiai pakeliamos, tarsi trumpam numiršti, tave nematoma jėga atjungia nuo judėjimo, kontaktų, darbų, skaitalų - gulėk, nejudėk ir ... priimk.... Naujas matymas vizijose - Laikui nepavaldžių veidų-sielų, kurios prie manęs priartėja trumpam dalintis . Kuo? Dar nežinau, dar sergu, dar neprisikėlusi su naujais požiūrio kampais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą