Nusižeminę vampyrai

Meditacijose it smiltis nubyrėjo mintis- reiškinys "NUSIŽEMINTI". Anksčiau per dažnai pati prominau, praktikavau vieną iš krikščionybės postulatų "nusižeminimą" , avių romumą. Sakyčiau, net klaidingai jį suinterpretavau,kaip būdą akumuliuoti aplinkinių pyktį ir agresiją, surankioti nusižeminus artimųjų energetines šiukšles ir kančiomis ar maldomis jas išgryninti, neutralizuoti.
Pavyzdys - savaiminė rusės vienuolės praktika, kurią įsiminiau iš Abchazijos kalnų vienišuolių istorijų.Ji ateidavo į liturgiją pasikabinusi ant krūtinės lentelę su užrašu: "esu k-va, pasileidėlė, melagė, vagis ir pan." Maldininkai skaitė jos plakatėlį, smekdami ją mintyse keikė ir ujo, apsupdavo pykčio energijų žiedais. Jai tai buvo nušviesėjimo, saviugdos nusižeminant Dievo meilėje pratybos, nusižeminimo trenažas.

Prieš pora metų man atrodė, kad dvasinis žygdarbis - va taip išeini į visuomenės žvėryną su skydu, susimenkini ir priimi kuo daugiau smūgių, kad jie neatitektų kitiems žmogiukams, silpnesniems, galintiems palūžti po įtūžių-pykčių strėlių kruša.

Surezonavo filmas apie prancūzų vienuolius, paimtus įkaitais ir nužudytus Alžyre "Apie Dievus ir žmones" . Štai yra bendruomenė , vienuolynas - sena, istorinė, neatsiejama jos dalis, joje prasideda musumloniškos tarpusvaio kovos dėl valdžios, visi prašo krikščionių išvykti ten, kur saugiau, jie nutaria pasilikti, priimti meilės kryžių iki galo ir, be abejo, tampa avimis-aukomis - meilės didvyriais. O realiai - energetiniais VAMPYRAIS.
Aplinkinių gailestis dėl jų kilnios kryžiaus kančios, paprastų žmonių ikigrabinės kaltės dėl savo bailumo, nuodėmingumo neapsaugojus tokių romių-taikių, Dievui pasišventusių sielų, įniršis prieš modžachedus, kurie tevykdė įkaitų vendetas - tampa galingu kuru, energijų dopingu nusižeminusiųjų sieloms, po mirties gaunančioms galingą raketinį kurą ištrūkti iš Žemės orbitos, pakilti į aukštesnius Dangiškus horizontus.

Gi dieviška - nešti žmonėms džiaugsmą, pakylėtas būsenas, energijų fejerverkus - ištryškusius bent trumpam prisilietus prie akinamos ŠVIESOS ŠALTINIO. Humaniška, Sahasraros dvasioje - nesuversti kitiems kalčių savanoriškai velkant kryžius, orientuotis į beaistrį savęs tobulinimą.... Velki, tai ir vilk, bet kitų į tai nevelk. Kiek skaičiau rusų starcų atsiminimų, dienoraščių - jie skleidė ne nusižeminimą, o rūstų, dvasinį atsidavimą, sunkias darbų priedermes, susitaikymą. Ramus, stoiškas susitaikymas Dievo meilės šviesoje ir idėjinis nusižeminimas - priešybės.

Krikščioniškas nusižeminimas - tai kitų savavališkas energetinis apvaginėjimas užsitikrinant sielai pomirtinius aukštesnio lygio bonusus Laiko ir amžinybės spiralėse.

Analogas: žydų holokaustas. Virkauja hebrajai globaliu choru susispietę, kiek kančių patyrė, manipuliuoja praeities kryžiais - ir neleidžia pasauliui atsitiesti progresyviai pažangai, žvelgti šviesiai į priekį. Taip ir krikščionys su savo nusižeminimu skatina aplinkinių pykčio proveržius. Kai esi nuolanki , kojas užvertusi iš bendros idėjos avis - gi mažai atsiras nuovokių ir taurių, dvasiškai tobulų, kurie nepaspirs piktai tavęs nuo kelio, nepagalvos natūraliai, koks būtų skanus šašlykas iš tokios nusižeminusios , savanoriškai lendančios į burną, ieškančios kančių dvasinės mėsos.

Kaip postūmis šioms "eretiškoms" ( tik religijos avių požiūriu) mintmis -mistinis šios dienos maršrutas.
Po 3 val Vilniaus turo pėstute liko užsikarti į Tauro kalną. Pagunda- sėsti į troliką, juk mirtinai nusikalusi, prisikvėpavusi Vilniaus ūkanoto švino. Prisiminiau šviežią savo FB postą apie LT kalnų avinišką
dvasią, prisilietimus prie dievybių užkopus į juos - nusijuokiau, dar buvau ir bendražygio sugėdinta dėl žygio idėjos devalvavimo - gale vis tik nutariau iš paskutiniųjų ropštis.
Prasilenkėm lipdami su Aleksandru Žarskum, jis sparčiai lėkė nuo kalno žemyn. Dar pasidžiaugiau, kad va - Tauro kalno dovana - pasimatymas su dvasiniu žmogumi, kurį be galo gerbiu ir vertinu.
Grįžusi atsiverčiau jo puslapį, tikėjausi, kaip visada, rasti gilių etno įžvalgų, o radau, netikėtai, nemaloniai, dorą krikščionį , antiabortininką- bažnyčios veikėją. Vadinasi, jis nulėkė žemyn....Taip lengviau, patogiau? ...