Žmogaus gajumas ir adaptacijos greičiai - neišmatuojami:)) Iki paryčių krimtausi, kraujavau siela- humanistės hormonais-mediumės hypersensityvumu (gi Žemė rėkė !) dėl Libijos . Ak, taip giliai ir sopulingai, jog buvau skubiai išvežta - atrajojanti tomahaukais ir burnojanti- cituojanti Kadafio-Sarkozio-Obamos pareiškimus dėl Libijos - į geriausią psichinės reabilitacijos centrą Gimžiai 2.
Garuojanti žemė, apšalę nuašaroję gluosnių katinėliai,sudygusios olandiškos tulpės, pirmieji parskridėliai sparnuotieji choristai
kaip mat išgydė nuo globalių spazmų. OOO, sprogdinama Afrika pasirodė tolesnė už n-tąją galaktiką... nors ... Kadafio atvaizdas lyg Kristaus bolavo vis dar šalia, kol rinkau atodangose nulaužtas vėtrų liepų šakas, kišau nosį į apkūtotas rožes - ar smarkiai apšalo? Tai - manoji Libija, esu už ją atsakinga, be mano apsaugų ir pastangų net į šiuos 2 rojaus ha gali koks godus žydelis pasikėsinti. Laiminga viena gamtoje, kurią suprantu ir jaučiu, myliu, gerbiu, skaitau kaip atverstą Dievo knygą, kur krentantys kankorėžiai siunčia sms pralekiantiems žvirbliams, o šie tuo pat metu girdi, ką karksi varna per kelis kilometrus Rudaminos vištyne. Tobula ir taiku.
Praūš badas, lenkų autonomijos, žlugs svetimos karjeros, keisis valstybių pavadinimai, neaplenks svetimos ligos ir savos operacijos, giminių mirtys ir politinių režimų kaita. Man turėtų būti svarbiau laiku nugenėti vaismedžius ir gyvatvores, sutvarkyti šulinį, toliau ieškoti sodo dermių sąskambių ir ... ir... ir... pabaigti bent vieną iš savo didžiųjų , išsvajotų kūrybinių sumanymų. Žinoma, pirmenybę teikiant žmonėms - jų klausimams ir prašymams, į kuriuos atsakymus žinau tik viena pati...
Partizanės, disidentės, kovotojos už laisvę kelią šiandien sąmoningai atmetu, griežtai. Biški gaila, lyg dalį savęs ištremčiau. Gi vaizduotėje, nuo mažens, nuolat repetuodavau, kaip, priešams užpuolus Tėvynę, steigiu pogrindžio grupes, organizuoju slaptą pasipriešinimą. Rimtai tuo domėjausi, gal daugiau esu surinkusi medžiagos apie terorizmą nei M. fon Trotta. Išmokau gerai šaudyti, cha-cha-cha...Juk nepakelčiau dabar rankos net prieš skruzdę, o sužeisto kautynėse žmogaus skausmas stigmuotųsi iki gyvenimo galo ...
Totalaus sekimo ir nepalaužiamų karinių galių, pinigų pagundų Laike būti Če Gevara jau nebeišeis. Kalašnikovas prieš branduolines - kaip lietuvių policininkas prieš rusų kontrabandininką. Kolumbijos liaudies armijos istorija įrodo - rezistencija labiausiai kenkia pilietinių karų sąlygose augantiems vaikams, o ne korumpuotai valdžiai. Pakylėti partizanai anksčiau ar vėliau virsta besislapstančiais alkanais ir piktais vilkais, pamišusiais dėl kraujo kvapo. Esi nepatenkintas valdžia, nori ją keisti - eik ir braidyk po suplaktą mėšlą, aptūptą ėdrių mėšlavabalių valinskų-baukučių-dagių-degutienių-kubilių. Žaidimo taisyklės šiandien tik tokios - eiti ir niurkytis su menkystom, iškopusioms į viršūnes, bet laikančioms savo rankose branduolines galvutes ar joy-stick'ą nuo Ignalinos atominės.
Kitoniškas pasiriešinimas jiems - tai revoliucijų kraujo upės, nuplukdančios mūsų sūnų skalpus. Čečėnų "teroristų" začistkos - kai sūnūs, žūstantys už savo žemę, viešumai pristatomi kaip teroristai.
Avataro scenarijus be išeities? Įdomu, ką sumąstys Kadafis? Gal yra išeičių mažiukėms valstybėms prieš karines Didžiųjų Brolių galias ir besotes?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą