Susinervinau. Justė sapnavo sapną, kad Delfyje esu išdėta į šuns dienas kaip šarlatanė, su kažkokiom kompromat fotkėm , su tragiškais komentarais.Pasirašė autorė: "premjero ponia". Perpasakojusi susikrimto: "Mama, ką daryti, kad taip neatsitiktų? nepakelsiu..."
Tokioje situacijoje supranti, kas yra motinystės instinktas: kai gali pavirsti ar akmeniu ar pūku, bet ko atsisakyti, kad tik vaikas netaptų taikiniu, silpnąjai grandimi , auka" .
Kitavertus, tokiose situacijose kaip infrarauodonais spinduliais persišviečia ir vėl artimiausia aplinka: "ta - pasislėps, tas - kaltins: gi sakiau,tylėk, ir išvis nesąmonėmis užsiėmi, va kunigai kaip gražiai gieda, su jais pagiedok " , o štai tie ir ir anie - vandeniai, mergelės - ir vėl apkabins ir palaikys: eik, kur tau reikia, mes tikim. Taip buvo nuo mažens, taip tęsis ir toliau.
Turiu gavusi praeityje tokį pasipriešinimo sistemai imuniteto skiepą, jog galiu gaminti iš jo vakcinas fabrikiniu būdu:)))
Kai turi savo tiesą, kažkam neparankią ir.... prasideda... šmeižto kampanija, užvažiavimai, stūmimas iš visų pusių. Žmogus prieš jį klupdančią sistemą.
Raganoms labiau skaudėjo - pagoniški-jėzuitiški laužai - ne Lietuvos inkvizicinė žiniasklaida.
Va, doruolę-šviesuolę-piliečių globėją Hipatiją akmenimis užmėte fanatikai krikščionys - akmenys.. skauda...
Kai vaikui skauda - tai žiauriau už akmenis...
\
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą