Pernai kelionėje po Estijos krioklius-alkakmenis gidė Marė, mistinė biologijos mokytoja visai rimtai paklausė "Kas iš jūsų moka sustabdyti laiką? ", - vėlavome į kažkokį muziejų.Tada nesupratau, ko ji taip įdėmiai, skorpioniškai stebeilijosi būtent į mane. Jos prašomo triuko nemokėjau. Hm... gal nežinojau,kad moku, nesinaudojau gebėjimais...Stabdyti, užšaldyti kažkuriam laikui skausmą, nukelti ligą ligi aplinkybių, kai jau gausiu ar kas kitas gaus reikiamą pagalbą - yess, tas įprasta nuo mažens.
O laiko stabdymas? Nepamenu , gal....Tikrai žinau, kad galiu greitint laiką, padėti nesiviešindama kitiems, jiems nežinant, greičiau išgyventi tai, kas šiaip būtų ištęsta laike ir suteiktų žymiai daugiau kančių, užmarinuotų žmogų keliems metams situacijoje, kurios pabaiga jį sugniuždytų, o ne išlaisvintų.
Laiko greitinimas išlaisvina. Štai artimas žmogus įsimyli karštai ir nuoširdžiai, susidraugauja, įsisuka į santykių malūną ilgam. Žinau, yra atverta pabaiga - ji mirs nuo vėžio ant jo rankų. Natūrali laiko tėkmė - lai jis prisiriša, prisvyla ir ... po jos netekties jau neįstengia nieko taip stipriai pamilti, vis aitrinasi, skandinasi nesugrąžinamoje jų jausmų praeityje. Laiko greitintuvas - karšta malda už jį, rezultatas: mergina jį išduoda su kitu, palieka... žmogus kenčia , bet šis išsiskyrimas - be tragizmo žymės,pakeliamas, nes mirtis jo neįmūrijo atmintin amžiams... trumpalaikis , nes per trumpa, neišsitęsusi laike jų istorija, po išdavystės siela nesidraskys amžius , dar -su paniekos elementais .....
Kiek man tas jėgų kainuoja , kokiems išbandymams ir krūviams pasmerkiu save dėl to - istorija nutyli. Šuoliai laike - reikalauja aukų . Ko nepadarysi dėl tų, kuriuos myli.....
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą