Kodėl žmonės šantažuoja? Sunkiai man suvokiamos reiškinio priežastys. Vaikystė? Tėvų elgesys, kurį vėliau šantažuotojai atkartoja suaugę? "Jei nepadarysi, kaip liepta, visiems kieme pasakysiu, kad kelnės šlapios..." Maždaug taip? Suaugus, atkrenta pirma dalis : "jei nepaklusi...jei prievarta negerbsi ... jei nenusižeminsi... jei..." , lieka tik antroji,bjauriausioji: "sugriausiu, sužlugdysiu, apšmeišiu...."
Kita priežastis : užslėptas valdžios troškimas. Tai dažnai būdinga nesirealizavusiems materialistams. Štai kalė kalė žmogelis tyliai pinigą brūžindamas kokį medvaržtį. Vienok, jei kalė su meile, su vidine motyvacija, giliomis veiklos prasmėm. Tuomet jam galima tik pavydėti - gyvenimo pilnatvės ir vidinės laisvės. Tačiau jei kalė sukandęs dantis, su neapykanta tam, ką daro, tik dėl pinigų - tada jo nesirealizavusios galimybės gimdo drakoną , kuris suranda auką, pasiekusią tai, apie ką susivaręs , save išdavęs asmuo giliai viduje svajojo .... na ir prasideda sadizmo seansai: "o vat AAAAAššššššššš padarysiu taip, kad springtum savo kraujais ir prašytum manęs pasigailėjimo ar atleidimo ."
Tai, ką ilgus metus šantažuotojas marino, gesino , žudė savyje (norus, talentus, svajones, jausmus, siekius) išsiveržia pošlykščiu destrukcijos demonu, kuris griauna kito - šantažuotojo pasirinktos aukos -- gyvenimo pagrindus , žlugdo kito įvykusias svajones ir gyvenimo pilnatvę.
Bailumas, nemeilė sau, vidinė tuštuma....Kaip priešintis išdeginto viduje ,žmogaus be gailesčio šantažui? Tik - drąsa, atviru ėjimu va bank ir maksimaliu atvirumu, išsiviešinimu: "taip, skelbk, taip, - griauk..." NE- BI- JAU, tik dar daugiau suteiksi man jėgų..."
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Saule, kaip kartais nervina internetas, kai norisi svieziai, gyvai reaguoti :-) Taip norisi dialogo, ypac kai Jusu tekstai suskamba aidu...Jusu blogas matyt pakankamai intymus dalykas, bet visgi viesas....todel matyt kalbates ne tik su savim....o jeigu detumete nuorodas facebooke i situos savo ekspromtus (agal ne ekspromtus - atsiprasau jei klystu) - gal gimtu kokia diskusija - jei idomu aisku....Bet kokiu atveju dekui uz mintis - kartais ieskau ju kaip "burtu".
AtsakytiPanaikintiTai - autorefleksijos, gal - autoterapija. Laiškai - sau, kaip apsivalymas. "Nieprojavlennostj v miru" - credo, skydas nuo "ego" susireikšminimo. Įsivaizduoju: "kam reikia - tas randa" , "kiek reikia - pasiima ir neša kitiems". Išsiviešinus dingtų sakralumas, tektų įrodinėti - kuo remiantis darau tas ar kitas prielaidas. Deja, argumentas: "vizija, iš dangaus gavau oro paštu" - skamba viešumoje kaip šyza:)))) Ar ne?
AtsakytiPanaikintiOj nusikvatojau :-))) na tikrai - mazai kam papasakosi apie oro pasta :-))) Del sakralumo - taip, labai labai sutinku. Jus ko gero teisi - dialogas daznai netgi ne padeda suprasti esme, pasidalinti, o tiesiog subanalina.
AtsakytiPanaikinti