Byrantis smėlis

Artėjantis Saulės užtemimas Ožiaragyje užaštrino Laiko pojūtį. Tiksli metafora - "byrantis smėlis". Kas lieka iš patirčių, susitikimų,žodžių, prisilietimų, kvapų,geismų ir išsipildžiusių svajonių?Kas lieka po išsiskyrimų?..... Gyvai, dvasioje neįtikėjusiam žmogui - tik smiltys, odos brūženos, dar kelios raukšlės, išvagojusios veidą, nudryžinusios širdį. Įtikėjusiam - jausmai, jų skambesys, dermės, spalvos , vaizdiniai, kurių po kiekvieno praradimo daugiau ima rastis gamtovaizdžiuose, veiduose, balsuose. Išgirsti tuos, kurie iki tol tylėjo. Pastebi tuos, kurių anksčiau net nematei .
"There is no end. There is no beginning. There is only the passion of life." Federico Fellini

Nežinau, ar dar kas panašiai išgyvena išėjusio Laiko"the endus", galus , užsitrenkusias negrįžtamai duris? Nuo mažens sapnuodavau savo tolimus ateities filmukus. Galbūt kiti tai vadina - "svajonėmis"? Ne, čia ne svajonės , o būtent svarbiausios Likimo-gyvenimo stotelės, kuriose teks išlipti ir BŪTI , kuriose ateity susitiksi su tam tikrais žmonėmis, įvykiais. Lyg koks astralinis angelas-sargas pažerdavo sapnuose gyvenimo dovanas ir spyglius iš anksto, kad mažiau skaudėtų ir realybėje susivokčiau, į ką ves tas ar kitas lūžis.

Tie sapnai, sakyčiau, ir sujaukė gyvenimą. Kai susirodo, kad va - jau čia tas žmogus, iš to skaidraus sapno, lyg kai kurios detalės sutampa, lyg kažką atpažįsti. Ir skubi atsiverti, išgyventi kuo greičiau , sudalyvauti realybėje, kuri tėra sapnų atspindys. O visagalis Laikas parodo, kad paskubėjai....atsivėrei per anksti, kad tas žmogus, ta draugė, tas darbas, tos galimybės laukė sekančiame Laiko vingyje, į kurį atėjai jau įskaudinta, liūdna ir pikta, ne formoje, negalinti dalintis ir BŪTI taip, kaip buvo išrašyta pagrindiniame Laiko plane.

Tragedija ar tragikomendija, kai sapnas realybėje išsipildo ne taip, kaip tau buvo nulemta-dovanota, o taip .. kaip išėjo... bet kaip... sujauktai it beliberda... tik todėl, kad nesulaukei ramiai jo Laiko, jo valandos, kad paskubėjai per anksti gauti ir duoti ne ten, ne tada, ir ne tiems. Klaida ar žemės gyvenimo chaosas, kai dieviškas Likimo scenarijus - sapno scenų eiga - prasilenkia su tikrove?

Ožiaragiškas Saturno presingas : Laikas jau nuėjo, vienas iš tavo sapnų jau pasibaigė, pasikartojimo nebus, kaip susigrojo - taip, pati kalta, kad nulaižei nuo torto (gyvenimo) kremą per anksti, kol jis dar nebuvo patiektas visame gražume ant gyvenimo stalo.